SAVAITĖS APŽVALGA 2009 SPALIO 18- 25

Po vasaros poilsio pamažu įsivažiuoju; praeitą savaitę jau sužaidžiau nemažai žaidimų. Ta proga ir norėčiau pasidalinti įspūdžiais.
Katano salos naujakuriai- 1 partija
Race for the Galaxy- 3 partijos
Dominion- 3 partijos
Battlelore- 2 partijos
Manhatten- 2 partijos

Katano salos naujakuriai- viena iš keistesnių partijų, kokias teko sužaisti. Žaidimo pradžioje man labai trūko molio ir medžio, todėl, prieš pasistatant pirmą kelią, sugebėjau pasistatyti du miestus. Nepamenu, kad kada nors taip būtų nutikę. Naujakuriai - vienas iš tų žaidimų, kuriuos norisi sužaisti vėl ir vėl. Ateina laikas ir jis man pabosta, tuomet pusmetį nežaidžiu, o po kurio laiko vėl grįžtu prie jo. Kai žaidi su mažiau patyrusiais žaidėjas, tai labai geras žaidimas. Nes laimėti gali bet kuris. Sėkmės faktorius gana nemažas. Po namelių išsidėstymo iškarto pasimato kas geresnėje pozicijoje, kas favoritas. Štai tada ir prasideda žaidimas ir nebūtinai laimi tas, kuris turi gerą poziciją. Šiame žaidime turi naudotis kitų sėkme ir laukti kada tau pačiam pasiseks. O sėkmė ateis, tik svarbu būti jai pasiruošus, niekada neverta nukabinti nosies.
Race for the Galaxy – kai prieš beveik metus sužaidžiau pirmą kartą, prisipažinsiu, nieko nesupratau. Kelias strategijas( karinę, išradimų) supratau, bet prekyba buvo tamsus miškas. Dažniausiai kai sužaidi žaidimą ir jo nesupranti, įvyksta atmetimo reakcija ir tu supranti, kad šis žaidimas tau netinka. Bet įvyko priešingai - nesupratau ir patiko. Praeitą savaitę pavyko sužaisti net tris kartus. Kiekvieną sykį bandau pasirinkti geriausią strategiją ir suprantu, kad reikės sužaisti dar daug partijų kol perprasiu visas korteles ir galėsiu maksimaliai išnaudoti jų naudą. Aišku žaidimas „pasjansinio“ tipo, su ribotomis galimybėmis kenkti vienas kitą, bet man tokie ir patinka.
Dominion- pačiam šiek tiek keista, kad tik dabar išbandžiau šį žaidimą. Galėjau jį sužaisti ir anksčiau, bet vasarą ilsėjausi, todėl tomis galimybėmis nepasinaudojau. Labiausiai mane nustebino taisyklių paprastumas. Draugas per penkias minutes paaiškino ir mes pradėjome žaisti. Pirma partija užsitęsė apie keturiasdešimt minučių, bet kitoms neprireikė ir pusvalandžio. Pirmas įspūdis, kad tai lengvas žaidimas, kurį visai smagu sužaisti prieš žaidžiant kažką rimtesnio. Tiesa, žaidėme tik dviese, keturiese galbūt sunkiau. Bet kad jis lengvesnis už Race for the Galaxy tai faktas. Nors yra nemaža galimybė pakenkti kitiems varžovams, visgi priskirčiau ji taip pat prie „pasjansinių“ žaidimų. Aišku tai tik pirmas įspūdis, kitos sužaistos partijos galbūt nuomonę pakeis.
Battlelore- šis žaidimas nėra sudėtingas, bet man labai patinka. Paskutinį kartą žaidžiau gal prieš pusmetį, todėl jau buvau jo pasiilgęs. Pradžiai sužaidėme dvi partijas be magijų, bet kitą kartą jau reikės naudotis visais magiškų kortelių privalumais. Vienas iš geresnių žaidimų dviem.
Manhatten- šį žaidimą su draugais paskutinį kartą žaidėme prieš du metus. Pamenu tuomet jis labai mums patiko, bet po kurio laiko kažkaip jį pamiršome ir jis ilgai užsigulėjo lentynoje. Galbūt jo prastas dizainas ir atbaidydavo nuo žaidimo? Praeitą savaitę vėl persiskaičiau taisykles ir sužaidėme. Ir kaip nekeista - patiko! Neveltui juk 1994 metais apdovanojimą gavo kaip geriausias Vokietijos metų žaidimas. Tikiuosi šią savaitę prisėsiu ir parašysiu šio stalo žaidimo apžvalgą. Taisyklės pakankamai paprastos, todėl labai lengva naujam žmogui paaiškinti. Praktiškai visą žaidimą nieko ir neveiki tik ir kenki vienas kitam. Kuo didesni „kenkėjai‘ žaidžia, tuo linksmiau. Labai „kenkėjiškas“ žaidimas!

KLUBAS RIKIS: SPALIO 14 DIENA

Šį trečiadienį klube dar nebuvo pajungtas šildymas, taigi temperatūra, manyčiau, buvo apie penkiolika laipsnių. Siekdami labiau sušilti, žaidėme vakarėlių žaidimus. Pradėjome nuo BAUSACK (tai sakyčiau patobulintas JENGA variantas), kurį galima žaisti pagal penkias skirtingas taisykles. Nuo JENGos jis skiriasi tuo, kad jame vietoj penkiasdešimt keturių stačiakampių kaladėlių, šešiasdešimt šešios skirtingų formų ir dydžių medinės detalės. Pirmas variantas, kurį išbandėme, buvo „grandinėlė“. Iš pradžių kiekvienas žaidėjas iš eilės traukdamas po vieną detalę susidaro savo dvylikos detalių eilę. Po to visi žaidėjai, pradedant nuo pirmojo, ima po vieną detalę iš eilės (nesvarbu savo ar kito žaidėjo grandinėlės) ir stengiasi pastatyti kuo didesnį bokštą. Svarbu, kad detalė, kurią norite paimti, butų tuo metu pirma savo eilėje. Rinkdamiesi dėdami detales, stengėmės dėti kuo prastesnes , kad pakenktume priešininkams, todėl nei karto neišnaudojome visų detalių. Paprastai jau paėmus nuo stalo pusę detalių, kai kurių varžovų bokštai jau būdavo sugriuvę.

Po to sužaidėme variantą „eliminacija“. Jis pasirodė pakankamai painus ir, nors tikslas liko kaip ir tas pats - pastatyti kuo didesni bokštą, vis tiek laimėdavo žaidėjas, kuris sugebėdavo priversti varžovų bokštus sugriūti. Šis variantas gana įdomus, bet tai daugiau taktinis žaidimas ir reikalauja nemažai įgūdžių, todėl dar sunkoka spręsti geras, ar blogas. Faktas vienas - tai visai kitoks žaidimas nei man teko žaisti, ir tik sužaidus daugiau, išsirinksiu patį įdomiausią man variantą.

Antras žaidimas, kurį žaidėme buvo JUNGLE SPEED. Tai reakcijos žaidimas, kuris neleis niekam sušalti. Žaidėme devyniese, tai kiekvienas gavome po devynias kortas. Tikslas yra šių kortų atsikratyti. Kiekvienas žaidėjas iš eilės atverčia po vieną kortą ir, jei ši korta savo simboliu sutampa su kurio nors kito žaidėjo korta, reikia kuo greičiau stengtis pagriebti stalo viduryje stovintį totemą. Dvikovoje dalyvauja būtent tie žaidėjai, kurių simboliai sutapo. Pirmas sugriebęs totemą atiduoda varžovui savo atvertas kortas( o jų kartais prisikaupia visai nemažai). Suklydus ir be reikalo sugriebus totemą ( simboliai būna labai panašūs), žaidėjas susirenka visų žaidėjų atverstas kortas. Žaidėjai, išmetę visas savo kortas, išeina iš žaidimo ir laukia kol baigs žaisti visi kiti. Žaidimas baigiamas žaisti tuomet, kai lieka du –trys žaidėjai.

Kad jau taip smagiai žaidėsi drauge, tai apsisprendėme nesiskirti ir sužaisti SABOTEUR. Tenka pripažinti, kad šį žaidimą retokai žaidžiu. Maniau, kad žinau visas taisykles, bet vis dėlto žaidimo metu teko dar šiek tiek pasitikslinti (na dabar tikriausiai jau tikrai visas žinau). Žaidėjų buvo pilnas komplektas - visi dešimt, iš kurių tik trys buvo žaidę anksčiau. Dar pilnai neperpratusių žaidimo taisyklių žaidėjų veiksmai buvo chaotiški, todėl atrodė, kad ne nykštukų yra daugiau, o sabotuotojų. Todėl nenuostabu, kad iš keturių partijų, net tris laimėjo sabotuotojai. Nežiūrint į tai, tokių linksmų partijų dar neteko žaisti. Visi manipuliavo visais kaip tik mokėjo. Manau visi gavome geros nuotaikos dozę.

Kai jau visi pradėjo skirstytis, sužaidėme dar CITADELES( penkiese). Kad būtų įdomiau, sukeitėme kai kuriuos standartinius personažus. Vietoj vagies- raganą, karaliaus- imperatorių, vyskupo- abatą ir vietoj kareivio- diplomatą. Ragana išties visai pagyvina žaidimą, o, be to, nėra tokia baisi kaip žudikas ( žaidėjas bent jau gauna du auksinius), imperatorius, sakyčiau, vidutinis pasirinkimas, labai nuo karaliaus nesiskiria, bet paįvairinimui visai neblogai. Abatas lyg ir turėtų būti neblogas - iš turtingiausio žaidėjo gauna auksinį (realiai dažniausiai negaudavo to auksinio, nes būdavo keli žaidėjai, turintys daugiausiai pinigų). Žaidžiant su diplomatu paaiškėjo dar vienas vyskupo privalumas prieš abatą. Abato rajonų diplomatas negali mainyti į savus. Atrodo smulkmena, bet kai turi neblogų kortelių labai nesinori jų prarasti. Kai žaidi su diplomatu, atsiranda nemažai pastatų po vieną tašką, nes niekas nebijo jų prarasti, juk nėra kam nugriauti.

Taigi apibendrinus, iš naujų personažų patiko tik ragana ir diplomatas. Imperatorius, manau, šiek tiek silpnesnis už karalių, abatas taip pat. Dailininkas, manau, irgi nėra geras pasirinkimas; karalienė man pasirodė įdomesnis. Retai kuris stengėsi šį personažą pasirinkti, o žaidėjo, kuris būtų pasinaudojęs šio personažo privalumais taip ir neatsirado. Ką gi kitą kartą išbandysime likusius, gal pavyks sudaryti idealią pagal mane kombinaciją. Pabaigai tik pridėsiu, kad šio žaidimo autorius, Bruno Faidutti, pats labiausiai mėgsta į žaidimą įvesti devintą personažą - karalienę ir pirklį pamainyti alchemiku. Ir nors daugumai žaidėjų labiau patinka ragana nei žudikas, jis mano, kad žudiko personažas paprastesnis ir įdomesnis.