NAUJAUSI 2009 METŲ STALO ŽAIDIMAI

Austrų organizacija Spielen in Österreich paskelbė šiais metais daugiausiai žadančių žaidimų sąrašą. Jie buvo pristatyti parodoje Nuremberg Toy Fair 2009. Žaidimai suskirstyti į kategorijas ir apie kiekvieną iš šių žaidimų galima išgirsti trumpą informaciją anglų kalba bei pamatyti nuotraukas. Plačiau su sąrašu galite susipažinti čia. Idomu kiek žaidimų iš šio sąrašo pasieks Lietuvą?

Taip pat nuotraukų iš Niurnbergo galite rasti šiame tinklalapyje.

Naujų žaidimų apžvalgų galite rasti Gamepack tinklalapyje.

GERIAUSIAS METŲ ŽAIDIMAS VOKIETIJOJE „SPIEL DES JAHRES“

„ Metų žaidimo“ konkursas buvo įkurtas 1978 metais. Šio konkurso steigėjai yra garsiausi Vokietijos stalo žaidimų ekspertai. Visos teisės skirti šį prizą priklauso visuomeninei organizacijai „ Spiel des Jahres e. V.“.
Pagrindinis prizas yra teikiamas vienam žaidimui. Organizatoriai neskirsto žaidimų į atskiras kategorijas, nes pats prizas orientuotas į mažą patirtį turinčius žaidėjus. Tiesiog nenori, kad žmogus, žengiantis pirmus žingsnius, pasiklystų tarp įvairių sąrašų ir nominacijų ( pvz. geriausias kortinis žaidimas, geriausias strateginis žaidimas, geriausias žaidimas dviem ir t. t.).
Be šio prizo taip pat nuo 2001 metų yra teikiamas prizas už geriausią žaidimą vaikams. Tai daroma tam, kad populiarėtų ir stalo žaidimai vaikams. Taip pat yra publikuojamas sąrašas žaidimų-pretendentų.
Pagrindinis šio konkurso tikslas - populiarinti žaidimus, kurie turi kultūrinę vertę, antra padėti pirkėjams susiorientuoti tarp daugybės stalo žaidimų. Šį prizą visada gauna šeimos tipo žaidimai. Šio tipo žaidimai yra orientuoti į šeimas, kurios tiesiog nori gerai praleisti laiką kartu.
Žaidimus išrenka žiuri komisija, į kurią pakliūti yra sunku. Jais tampa išskirtinai tik žurnalistai profesionalai, dirbantys stalo žaidimų srityje. Į žiuri nėra įtraukiami žmonės vienaip ar kitaip susiję su žaidimų leidyba ar pardavimu. Žiuri nariai už šį darbą negauna pinigų, jiems apmoka tik kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, kai jie keliauja į parodas ar susitikimus.
Pačius žaidimus konkursui renka iš naujienų, kurios pasirodė prekyboje tais ar praėjusiais metais .
Norint gauti šį prizą konkrečių reikalavimų nėra, bet bendras tendencijas galima įžvelgti:

• žaidimas dažniausiai yra skirtas 2-5 žaidėjams;
• originalumas, ieškomi nauji sprendimai tiek žaidybinės lentos, tiek pačios mechanikos;
• lengvai perprantamos taisyklės, dažniausiai jas galima paaiškinti per 10-15 minučių;
• didelę įtaką turi pati žaidimo kokybė, pradedant dėžute ir baigiant įvairiomis žaidimo detalėmis;
• šiuose žaidimuose labai retai būna naudojamas D6 kauliukas;
• žaidimo trukmė būna apie valandą, labai retai kada užsitęsia iki pusantros valandos;
  žaidimai įdomūs tiek vaikams, tiek suaugusiems;
• šie žaidimai dažniausiai vietoj užrašų ant kortų ar lentos naudoja simbolius, kad būtų suprantama ir kitakalbiams;
• retai kada šiuose žaidimuose yra naudojamos plastmasinės detalės, dažniausiai viskas iš kartono ir medžio.

Atskiri elementai yra svarbūs, bet lemiamą reikšmę turi tai, kaip visa tai realizuota visumoje, kaip jie dera tarpusavy.
Įdomiausia yra tai, kad organizacija, kuri organizuoja visą šio konkurso darbą, negauna jokių pinigų iš rėmėjų ar firmų. Pajamas gauna, tik iš dalyvių įnašų ir pinigų, kuriuos gauna už teises naudotis prizo logotipu. Šis prizo logotipas gerai žinomas Vokietijos žaidimų mėgėjams ( ir ne tik Vokietijos), todėl leidėjai sutinka mokėti pinigus už teisę šį logotipą naudoti ant žaidimo dėžučių. Žaidimas, laimėjęs prizą, tikrąją to žodžio prasme iššluojamas iš parduotuvių lentynų ir leidėjai turi kuo greičiau pagaminti naują partiją. Pasaulyje šis prizas labiausiai vertinamas stalo žaidimų mėgėjų.
Lietuvoje geriausiai žinomi šie „Metų prizą“laimėję žaidimai:
1980- Rummikub;1983- Scotland Yard;1994- Manhattan;1995- Katano salos Naujakuriai;1999- Tikal; 2001- Carcassonne; 2002- Villa Paletti; 2003- Alhambra; 2004- Ticket to Ride; 2005- Niagara; 2006- Thurn und Taxis; 2007- Zooloreto; 2008- Keltis.
Labai arti pergalės buvo šie žaidimai: Arkadia (2007), Blue Moon City (2006), Caylus (2006), Genial (2004), Sankt Petrsburg (2004), Puerto Rico (2002).

V-asis GRUPĖS SUSITIKIMAS

Susitikome pažaisti Kovo 11 dieną. Gerai, kad tiek tų švenčių daug turime, tai yra kada susitikti. Šįsyk labai norėjosi išsiaiškinti, kuris gi žaidimas yra geresnis: Puerto Rico ar Caylus.
Bet viskas nuosekliai, žaidėme ne tik tuos du žaidimus:
BATTLE LORE- kuo toliau, tuo labiau man patinka šis žaidimas. Šįsyk žaidėme penktąjį scenarijų, kuris jau yra su magijomis. Pats žaidimas tikrai pasidaro dar įdomesnis. Kol kas šis žaidimas man yra geriausias iš aidimų, skirtų dviems žaidėjams. Galbūt žiūrint iš šalies, atrodo keistai, kai suaugę žmonės žaidžia su kareivėliais, o pergalė visiškai priklauso nuo to, kaip iškris kauliukai ir kokias kortas ištrauksi. Taip tik atrodo.... Net ir gavus geras kortas reikia sugebėti jas panaudoti tinkamiausiu metu, kada jos padarys daugiausiai žalos priešininkui. Tik lygioje kovoje lemiamu veiksniu gali tapti sėkmė. Kaip karinis žaidimas, jis pakankamai įdomus. Čia reikia numatyti priešininko veiksmus, laiku persigrupuoti ir netikėtai, panaudojus vieną iš ypatingų kortelių- smogti priešininkui. Bet, tenka pripažinti, kad šis karinis žaidimas jis yra skirtas daugiau pradedantiesiems.
PUERTO RICO- kadangi keli žaidėjai šį žaidimą žaidė pirmą kartą, tai pirmoji partija buvo daugiau mokomoji. Šį žaidimą žaidžiau jau gal kokį dešimtą kartą, tad leidau sau paeksperimentuoti. Labai įdomi man atrodė strategija, kur pagrindas būtų, pakrauti laivus ir turėti prieplauką. Tai leidžia krauti prekes, net ir tada kai jau jos nebetelpa į laivus. Kadangi žaidėme penkiese, tai pastebėjau, kad kai kurie taktiniai sprendimai jau nebe tokie efektyvūs kaip tarkim žaidžiant trise. Manau vis dėlto pats žaidimas pritaikytas keturiems- penkiems, bet iš bėdos galima žaisti ir trise. Kai jau žaidėme antrąją partiją, pabandžiau savo naują strategiją pritaikyti realybėje - iš pradžių viskas ėjosi gerai. Taškais pirmavau, bet po kurio laiko pradėjo trukti pinigų. Net tris statytojo fazes praleidau ir nieko nepasistačiau, nors ir turėjau dvi akmens skaldyklas. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad kai tau sekasi su taškais ir produkcija, gali taip prastai eitis su pinigais. Žaidžiant trise taip nebūdavo. Todėl desperatiškai pradėjau stengtis prasimanyti pinigų. Kad atsirastų pinigų, teko rinktis ne tas korteles, kurios man naudingos, bet tas ant kurių buvo pinigų. Visada buvau pripratęs turėti manufaktūrą ir kavos fabrikėlį, prasisukdavau su pirkliu ir pinigų visada turėdavau į valias. Nemaniau, kad taip sunku pinigų prasimanyti žaidimui įpusėjus, kai jau nebėra pigesnių kortelių. Todėl teko pasistengti, kad kuo greičiau baigtųsi žaidimas, kad nebūčiau sutriuškintas ir išlikčiau per viduriuką. Pamažu baigiu išbandyti įvairias strategijas, artėja laikas kai jau reiks pradėti žaisti su papildymu.
CAYLUS- sužaidėme dvi partijas, kurios buvo viena į kita visiškai nepanašios. Pirmoji gavosi gana keista, nes pradėjau žalių namų statybas, o kiti statė pilies požemius ir ilgą laiką nestatėme geltonų pastatų. Tai prasidėjo badas su resursais, o pinigų kiekvienas turėjo didelį perteklių. Iki žaidimo pabaigos taip ir nepriėjome prie mėlynų pastatų statybos ir pati partija buvo visai neįdomi. Pastatų pastatėme labai mažai. Todėl su valdytoju nebuvo ką kenkti. Nemaniau, kad neapgalvoti sprendimai gali taip smarkiai išdarkyti patį žaidimą. Bet, pasirodo, jis nuo to neapsaugotas. Antrą partiją žaidėme trise ir jos metu nusprendžiau, kad, įvertinus praeitos partijos klaidas, reikėtų rinką užtvindyti resursais. Kortelė, kuri duoda tris resursus, man pasirodė labai patraukli, juk ir aš pats gaunu ir resursą, ir tašką. Bet žaidžiant trise, ji pasirodo yra per gera priešininkams, o ir su valdytoju kenkt nebegali, nes ir pats nori gauti viena resursą. Taigi šįsyk rinkoje buvo labai daug resursų, todėl pilis augo kaip ant mielių, per vieną ratą sugebėdavome panaikinti net 20 taškų atsilikimą. Jei būtume sužaidę iki galo, ko gero kiekvienas būtumėme pasiekę 100 taškų riba. Pasirodo žaidėjai savo veiksmais labai smarkiai gali pakeisti patį žaidimą ir ne į gerąją pusę. Po to, kai jis taip pasikeičia, visos strategijos „eina šuniui ant uodegos“, jis tampa nebeprognozuojamas.
PANDEMIC- kai visą dieną žaidi tokius žaidimus, būni įsiaudrinęs. Todėl norint ramiai užmigti reikia pabaigai sužaisti kažką ramaus. Todėl pabaigai nusprendėme išgelbėti pasaulį. Žaidėme tik dviese. Kadangi turėjome „mediko“ ir „mokslininko“ personažus, pakankamai neskausmingai išgelbėjome pasaulį. Manau, kad šie personažai stipriausi. Net neįsivaizduoju kaip pavyktų išgelbėti pasaulį su „statytoju“ ir „dispečeriu“. Šis žaidimas man taip pat patinka, trukmė apie valandą , dinamiškas, o, svarbiausia, „gerietiškas“.
IŠVADOS: visgi Puerto Rico geresnis. Abi Caylus partijos parodė, kad žaidėjai savo sprendimais gali smarkiai paveikti patį žaidimą, ko pasėkoje jis pasidarys tiesiog neatpažįstamas. Dar negalėčiau teigti, kad tai pliusas. Šiuo metu manau, kad tai minusas. Puerto Rico žaidime žaidėjai negali taip smarkiai pakeisti žaidimo, nors tai ir daro šį žaidimą panašų į pasjansą. Jis labiau prognozuojamas, kitų žaidėjų veiksmai neturi didelės įtakos tau. O svarbiausia - jie negali smarkiai paveikti paties žaidimo.

KOKIE ŽAIDIMAI BUS XXI AMŽIUJE?

Nežinau kokiai kategorijai reikėtų priskirti šį Juliano Oliverio žaidimą „levelHead“, bet nenustebsiu jei artimoje ateityje stalo žaidimų labirintai bus panašūs į šiuos. Jau dabar yra daug stalo žaidimų, kurie yra populiarių kompiuterinių žaidimų versijos. Pastaruoju metu pastebima ir atvirkštinė tendencija - pasisekę stalo žaidimai yra perkeliami į kompiuterines žaidimų versijas. Galbūt ateityje bus pasirinktas kažkoks tarpinis variantas? Visai įmanoma, kad jis bus panašus į šį.

„LevelHead“ žaidime kiekvienas kubas yra atskiras galvosūkis. Žaidėjas jį valdo, paversdamas į skirtingas puses. Tokiu būdu galima pereiti į kitą kubą, tuomet šis žaidimas tampa sudėtingesnis. Žaidžiant labai svarbi erdvinė atmintis, ypač kai reikia prisiminti, kurios durys į kurį kambarį veda. Plačiau apie tai galite pasiskaityti kūrėjų puslapyje www.julianoliver.com.

IV GRUPĖS SUSITIKIMAS

Šiame susitikime nebuvo kelių senbuvių, bet, kaip sakoma, gera vieta tuščia nebūna.... Prie mūsų prisijungė keletas naujų aistruolių. Pavyko gan neblogai pasižaisti. Paskutinį žaidimą jau žaidėme dviese iki pusės keturių ryto. O dabar plačiau apie žaidimus:
NIAGARA- šį žaidimą pasirinkome apšilimui, kol visi susirinks. Jis 2005 metais laimėjo Vokietijos metų žaidimo apdovanojimą. Kai aiškinausi taisykles, supratau, kodėl leidėjai padarė taisyklių aiškinimą ir DVD formatu. Patį žaidimą, kuriame yra nemažai judėjimo, lengviau paaiškinti, nei tai aprašyti. Kadangi neturėjau DVD, tai kankinausi skaitydamas visus šešis puslapius.
Pats žaidimas labai smagus, yra jame ir judėjimo (upė pastoviai teka, grasindama numesti žaidėjų valteles, nuo krioklio) ir vienas kitam žaidėjai gali pakenkti (vogdami deimantus). Ko daugiau reikia, kad galėtum gerai praleisti laiką J? Bet kai žaidžiu tokius žaidimus, visada iškyla vienas ir tas pats klausimas: tai strateginis žaidimas ar žaidimas šeimai. Mėgstu strateginius žaidimus, juolab, kad ir trukmė gera – nuo pusvalandžio iki valandos.
CUBA- žaidžiau šį žaidimą jau antrą kartą. Pirmą kartą likau neperpratęs šio žaidimo iki galo, šį sykį..... taip pat. Kai žiūriu į visas galimybes, kurios yra šiame žaidime, susidarau įspūdį kad jis turėtų būti gan sudėtingas. Bet žaidi ir matai, kad tų galimybių ne tiek jau ir daug. Matydamas daugybę kortelių, resursų, pastatų kortelių, tikiesi kažko daugiau. Kiek žaidžiau, visuomet silpnokai išnaudojame turgų, o ir pastatų statyba neduoda tiek daug naudos, kaip kad tikėjausi. Pats žaidimas man patiko tuo, kad taisyklės yra pakankamai paprastos. Jis priklauso strateginių- ekonominių žaidimų grupei. Ir tai puikus žaidimas pradedantiems žaisti kažką sudėtingesnio. Kol kas man trūksta žaidime subalansuotumo - per daug jau naudinga mero korta, kurią naudojant pakraunama produkcija į laivus. Ji smarkiai naudingesnė už kitas. Bet galbūt dar neradau visų šio žaidimo galimybių.
CAYLUS- šį žaidimą žaidžiau taip pat antrą kartą. Žaidimas labai patiko. Ir ne tik man, bet ir kitiems žaidėjams. Išvaizda šio žaidimo nėra įspūdinga, bet žaidimas tikrai geras. Žaidi labai įsitempęs, nes kiekvienas atsipalaidavimas, kiekviena klaida gali brangiai kainuoti. Galimybių nemažai ir iš tos gausos turi išsirinkti geriausią kombinaciją. Viso žaidimo metu yra įtampa: tik ir galvoji kaip čia geriau sužaidus. Nėra vienos kažkurios geresnės strategijos, todėl tenka ieškoti tuo metu geriausių variantų. Negali žaisti jau užtikrintai žinodamas ką rinksies, nes daug kas priklauso nuo varžovų ėjimų, todėl sunku numatyti kelis ėjimus į priekį. Kai perskaičiau taisykles, maniau, kad tai bus dar vienas bandymas „iškepti“ žaidimą, panašų į Puerto Rico. Skaičiau atsiliepimus apie jį, bet, prisipažinsiu, žiūrėjau šiek tiek skeptiškai - per daug jau buvo liaupsinamas. Kai sužaisiu ji dar kelis kartus būtinai parašysiu apžvalgą. Tikrai geras žaidimas.
SANKT PETERSBURG- žaisti šio žaidimo planuose nebuvo, bet netikėtai gavau papildymą, todėl labai norėjosi išbandyti. Šis žaidimas - vienas mano mėgstamiausių (galbūt todėl, kad dažniausiai laimiu).Šis papildymas susideda iš dviejų papildymų „Nauja visuomenė“ ir „Banketas“. Pirmasis papildymas leidžia žaisti jau ir penktam žaidėjui, padaugėja įvairių kortelių. Kažko super naujo neįneša, bet pats žaidimas pailgėja. Antrasis papildymas susideda iš įvairių „akcijinių“ kortelių, kurios šiek tiek pagyvina žaidimą. Juokingiausia tai papildymo dėžutė. Šiaip jau ji galėjo būti kokius penkis kartus mažesnė. Tiesiog keistai atrodo- atsidarai dėžutę ir matai – dugne guli apie 40 kortų ir trys figūrėlės.
CATAN CARD GAME- kai jau visi išsiskirstė ir likome dviese, pasirinkome žaisti kortinį Kataną, prie kurio kažkaip netikėtai prasėdėjome iki pusės keturių nakties. Kiek teko žaisti, visada partija trunka apie dvi valandas. Man jis žymiai įdomesnis už pagrindini žaidimą „Katano salos naujakuriai“. Kortiniame Katane yra nemažos galimybės pakenkti kitam žaidėjui, o ir pirmaudamas negali būti užtikrintas, nes kitas žaidėjas gali panaudoti keletą kortų, nugriauti tavo pastatą, išvyti riterį ir iš 4 taškų persvaros gali likti tik vienas arba išvis nelikti. Lyginant su pagrindiniu Katano žaidimu, tai aš matau daugiau daugiau skirtumų nei panašumų. Kortiniame Katane kiekvienas vysto savo salą, o varžovui galima pakenkti arba su personažų kortomis arba turint malūną. Taip pat įvykių kortos gali smarkiai nuskriausti - turi statyti bažnyčią, vandentiekį, kad jaustumeisi saugus nuo šių nelaimių. Smagus žaidimas ir, kas svarbiausia, nereikia didelės kompanijos.

AR TEKO ŽAISTI ŽAIDIMUS KURIE TRUNKA 1000 VALANDŲ?

Kai manęs klausia apie sunkesnius stalo žaidimus, tokius kaip World Warcraft, StarCraft ar Twilight Imperium, visada sakau, kad jie yra per ilgi. Trunka kartais net iki 12 valandų. Ir jei žaidimo pradžioje pridarei klaidų, pasidaro ne taip ir įdomu toliau žaisti. Bet ar 12 valandų tai riba? Pasirodo toli gražu ne. Boardgamegeek.com yra skelbiamas sąrašas, kuriame surinkti iš tiesų ilgi žaidimai. Pasirodo žaidimų, kurie trunka 100 valandų yra pakankamai nemažai, o kai kurie iš jų trunka ir 1000 valandų. Žmonės tą pačią partiją žaidžia mėnesiais. Didžioji šių žaidimų dalis yra kariniai, kurie imituoja įvairius mūšius maksimaliai detaliai ir realistiškai. Jei jaučiatės pasiruošę tokiems žaidimams, susipažinkite su sąrašu ir išsirinkite kurį nors. Kuo daugiau domiuosi stalo žaidimais, tuo labiau suprantu, kad stalo žaidimų pasaulyje nėra ribų, ribos yra tik mūsų galvose.

AZARTIŠKUS STALO ŽAIDIMŲ MĖGĖJUS KVIEČIAME PRISIJUNGTI

Nuo kovo mėnesio Stalo žaidimų klubas „Rikis“ nebesirenka Antakalnio vaikų ir jaunimo klube. Dienos vis ilgėja, artėja kelionių metas, norisi vis daugiau pabūti su šeima. Tai, ko gero, pagrindinės priežastis, kodėl teko palikti Antakalnio žaliąjį namuką. Dėkojame svetingiems šeimininkams ir judame toliau....
Nuo sausio mėnesio pradėjau organizuoti žaidimų grupę. Mintis buvo paprasta – pasikviesti tikrus žaidimų aistruolius ir organizuoti „stalo žaidimų Kūčias“. Sąvoką „Kūčios“ parinkau neatsitiktinai, nes tai šventė, per kurią tikriausiai yra neįmanoma nepersivalgyti. Šių susitikimų tikslas panašus - žaisti tol, kol „persivalgai“.
Susirenkame 12 valandą dienos, o po to kaip Dievas duoda... Anksčiausiai esame pabaigę 21 valandą, o vėliausiai 4 valandą nakties. Tai nėra uždara grupė, į ją galima patekti, tik reikia noro ir užsidegimo. Stengiamės žaisti vidutinio sunkumo žaidimus, kur beveik nėra sėkmės faktoriaus. Svarbiausia taisyklė - gerbti kitus žaidėjus. Visi, kurie renkasi, turi vieną tikslą - pažaisti rimtai. Jei kažkurį žaidimą žaidžiame pirmą kartą, tai tiesiog mokomės, jokių reikalavimų nėra. Paprastai tokius sužaidžiame net kelis. Jei žaidžiame nebe pirmą kartą - tai dažniausiai žaidžia tik tie, kurie šį žaidimą jau gerai moka. Mūsų tikslas - pamatyti žaidimą visame jo grožyje. Tik žaisdamas su stipriu varžovu ieškai naujų kelių į pergalę, randi įvairias naujas strategijas ir galimybes.Va tuomet ir pagauna azartas, kai pamiršti, kad reikia valgyti, gerti, miegoti. Laikas praranda prasmę. Mes nežiūrime į laikrodį. Tai, kad jau vėlu, sužinome tuomet, kai pradeda skambinėti mūsų antrosios pusės. Tada mes pradedame išsisukinėti, žadėti aukso kalnus, o antrosios pusės, žinodamos mūsų silpnybes, tiesiog tuo naudojasi ir išsideri kažką sau naudingo.
Štai tokie mes ligoniai. Kartais patys juokaujame, kad tie susitikimai tai „savipagalbos grupės“, kur mes būname patys savimi ir, kas svarbiausia, tarp SAVŲ - tokių pat ligonių. Mes esame labai azartiški, todėl norisi bent kelis kartus per mėnesį pažaisti NORMALIAI. Kaip minėjau, mes nesame uždari, bet priimame tik ligonius. Kuriems žaidimas ne pramoga, o savirealizacijos galimybė. Aš asmeniškai, po tokių susitikimų visada atsigaunu, pasaulį matau gražesnėmis spalvomis. Jaučiu jėgų antplūdį, ir, kas svarbiausia, būnu pailsėjęs ir pasiruošęs naujiems gyvenimo iššūkiams.
Pabaigai belieka pridurti: „iki susitikimo ligoniai“. Pasaulis per mažas, kad ligoniai nerastų vienas kito. Iki.
Norintys prisijungti prie mūsų, tiesiog skambinkite: 860606781, arba rašykite: info@rikis.lt