Stalo žaidimų klubas „Rikis“ skelbia naująjį sezoną

Žmonės, kurie lankosi ar lankydavosi „Rikio“ klube jau žino, kad kiekvienais metais „Rikis“ vasarą atostogauja, o rudenį vėl atnaujina savo veiklą. Klubas veikia jau daugiau nei tris metus ir šie metai niekuo nesiskiria nuo ankstesniųjų. Mes ir vėl renkamės, tik šį sykį naujoje vietoje. Neseniai duris atvėrusioje parduotuvėje „Rikis“. Ją rasite centre, Vilniaus g. 31. Manau, kad ši vieta bus daugeliui patogi ir lengvai surandama.

Šiais metais mes rinksimės ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 18 valandos. O baigsim kada patys panorėsim, nes dabar esame nuo nieko nepriklausomi, net nuo parduotuvės darbo laiko.

Ketvirtadieniais - daugiau dėmesio planuojame skirti kariniams stalo žaidimams. Lietuvoje kariniai žaidimai dažnai tapatinami su miniatiūrų žaidimais, bet tai visai skirtingi dalykai. Visame pasaulyje labai populiarėja pagal tikrus mūšius sukurti kariniai stalo žaidimai. Taip pat planuojame žaisti ir lengvesnius strateginius, ekonominius stalo žaidimus.

Penktadieniais - planuojame žaisti klasikinius, laiko patikrintus žaidimus, tokius kaip: malūnas, nardai, tvirtovė, šachmatai, domino, go ir daugelis kitų. Taip pat šiuolaikinius: abalone, gipf, yinsh, punct ir kitus. Pats šiuo metu daugiau domiuosi šiais žaidimais ir man yra įdomu išbandyti „Tvirtovę“ pagal skirtingas taisykles, ar sužaisti indiškus šachmatus – „Četurandžą“ keturiese. O kur dar kiniški šachmatai, japoniški ar šachmatai pagal taisykles kaip žaidė iki 16 amžiaus. Vien su nardų lenta galima žaisti daugiau nei 10 visiškai skirtingų žaidimų. Todėl, tikiuosi, kad penktadieniais rinksis žaidėjai, kurie po sunkios darbo savaitės turės jėgų ir noro pamąstyti prie stalo žaidimų lentos.

O visus pastebėjimus ir įspūdžius iš šių stalo žaidimų vakarų aprašysiu savo tinklaraštyje.

KLUBAS RIKIS: SPALIO 14 DIENA

Šį trečiadienį klube dar nebuvo pajungtas šildymas, taigi temperatūra, manyčiau, buvo apie penkiolika laipsnių. Siekdami labiau sušilti, žaidėme vakarėlių žaidimus. Pradėjome nuo BAUSACK (tai sakyčiau patobulintas JENGA variantas), kurį galima žaisti pagal penkias skirtingas taisykles. Nuo JENGos jis skiriasi tuo, kad jame vietoj penkiasdešimt keturių stačiakampių kaladėlių, šešiasdešimt šešios skirtingų formų ir dydžių medinės detalės. Pirmas variantas, kurį išbandėme, buvo „grandinėlė“. Iš pradžių kiekvienas žaidėjas iš eilės traukdamas po vieną detalę susidaro savo dvylikos detalių eilę. Po to visi žaidėjai, pradedant nuo pirmojo, ima po vieną detalę iš eilės (nesvarbu savo ar kito žaidėjo grandinėlės) ir stengiasi pastatyti kuo didesnį bokštą. Svarbu, kad detalė, kurią norite paimti, butų tuo metu pirma savo eilėje. Rinkdamiesi dėdami detales, stengėmės dėti kuo prastesnes , kad pakenktume priešininkams, todėl nei karto neišnaudojome visų detalių. Paprastai jau paėmus nuo stalo pusę detalių, kai kurių varžovų bokštai jau būdavo sugriuvę.

Po to sužaidėme variantą „eliminacija“. Jis pasirodė pakankamai painus ir, nors tikslas liko kaip ir tas pats - pastatyti kuo didesni bokštą, vis tiek laimėdavo žaidėjas, kuris sugebėdavo priversti varžovų bokštus sugriūti. Šis variantas gana įdomus, bet tai daugiau taktinis žaidimas ir reikalauja nemažai įgūdžių, todėl dar sunkoka spręsti geras, ar blogas. Faktas vienas - tai visai kitoks žaidimas nei man teko žaisti, ir tik sužaidus daugiau, išsirinksiu patį įdomiausią man variantą.

Antras žaidimas, kurį žaidėme buvo JUNGLE SPEED. Tai reakcijos žaidimas, kuris neleis niekam sušalti. Žaidėme devyniese, tai kiekvienas gavome po devynias kortas. Tikslas yra šių kortų atsikratyti. Kiekvienas žaidėjas iš eilės atverčia po vieną kortą ir, jei ši korta savo simboliu sutampa su kurio nors kito žaidėjo korta, reikia kuo greičiau stengtis pagriebti stalo viduryje stovintį totemą. Dvikovoje dalyvauja būtent tie žaidėjai, kurių simboliai sutapo. Pirmas sugriebęs totemą atiduoda varžovui savo atvertas kortas( o jų kartais prisikaupia visai nemažai). Suklydus ir be reikalo sugriebus totemą ( simboliai būna labai panašūs), žaidėjas susirenka visų žaidėjų atverstas kortas. Žaidėjai, išmetę visas savo kortas, išeina iš žaidimo ir laukia kol baigs žaisti visi kiti. Žaidimas baigiamas žaisti tuomet, kai lieka du –trys žaidėjai.

Kad jau taip smagiai žaidėsi drauge, tai apsisprendėme nesiskirti ir sužaisti SABOTEUR. Tenka pripažinti, kad šį žaidimą retokai žaidžiu. Maniau, kad žinau visas taisykles, bet vis dėlto žaidimo metu teko dar šiek tiek pasitikslinti (na dabar tikriausiai jau tikrai visas žinau). Žaidėjų buvo pilnas komplektas - visi dešimt, iš kurių tik trys buvo žaidę anksčiau. Dar pilnai neperpratusių žaidimo taisyklių žaidėjų veiksmai buvo chaotiški, todėl atrodė, kad ne nykštukų yra daugiau, o sabotuotojų. Todėl nenuostabu, kad iš keturių partijų, net tris laimėjo sabotuotojai. Nežiūrint į tai, tokių linksmų partijų dar neteko žaisti. Visi manipuliavo visais kaip tik mokėjo. Manau visi gavome geros nuotaikos dozę.

Kai jau visi pradėjo skirstytis, sužaidėme dar CITADELES( penkiese). Kad būtų įdomiau, sukeitėme kai kuriuos standartinius personažus. Vietoj vagies- raganą, karaliaus- imperatorių, vyskupo- abatą ir vietoj kareivio- diplomatą. Ragana išties visai pagyvina žaidimą, o, be to, nėra tokia baisi kaip žudikas ( žaidėjas bent jau gauna du auksinius), imperatorius, sakyčiau, vidutinis pasirinkimas, labai nuo karaliaus nesiskiria, bet paįvairinimui visai neblogai. Abatas lyg ir turėtų būti neblogas - iš turtingiausio žaidėjo gauna auksinį (realiai dažniausiai negaudavo to auksinio, nes būdavo keli žaidėjai, turintys daugiausiai pinigų). Žaidžiant su diplomatu paaiškėjo dar vienas vyskupo privalumas prieš abatą. Abato rajonų diplomatas negali mainyti į savus. Atrodo smulkmena, bet kai turi neblogų kortelių labai nesinori jų prarasti. Kai žaidi su diplomatu, atsiranda nemažai pastatų po vieną tašką, nes niekas nebijo jų prarasti, juk nėra kam nugriauti.

Taigi apibendrinus, iš naujų personažų patiko tik ragana ir diplomatas. Imperatorius, manau, šiek tiek silpnesnis už karalių, abatas taip pat. Dailininkas, manau, irgi nėra geras pasirinkimas; karalienė man pasirodė įdomesnis. Retai kuris stengėsi šį personažą pasirinkti, o žaidėjo, kuris būtų pasinaudojęs šio personažo privalumais taip ir neatsirado. Ką gi kitą kartą išbandysime likusius, gal pavyks sudaryti idealią pagal mane kombinaciją. Pabaigai tik pridėsiu, kad šio žaidimo autorius, Bruno Faidutti, pats labiausiai mėgsta į žaidimą įvesti devintą personažą - karalienę ir pirklį pamainyti alchemiku. Ir nors daugumai žaidėjų labiau patinka ragana nei žudikas, jis mano, kad žudiko personažas paprastesnis ir įdomesnis.

STALO ŽAIDIMŲ VAKARAS PASVALIO MUZIEJUJE

Gegužės 15 dieną Pasvalio krašto muziejuje vyko stalo žaidimų vakaras. Šis renginys buvo tarptautinio projekto „Muziejų naktys“ dalis. Pats projektas pirmą kartą buvo suorganizuotas Prancūzijoje, vėliau išpopuliarėjo daugumoje Europos muziejų. Prieš penkerius metus pradėtas organizuoti ir Lietuvoje. Jis įdomus tuo, kad žmonėms siūlo nemokamai apsilankyti muziejuje naktį, taip pat pasiūlo kokių įdomių pramogų .
Atvirai pasakius kai pasvaliečiai į mus kreipėsi prieš kelis mėnesius, kad padėtume suorganizuoti šį renginį- mus tai nustebino. Nustebino ne todėl, kad norėjo suorganizuoti stalo žaidimų vakarą, bet savo žinojimų apie stalo žaidimus. Esu įpratęs kai žmonės kalbėdami apie stalo žaidimus, vardina jau įprastus visiems gerai žinomus: Monopolis, Jenga, Uno ir t.t. Bet kai žaidžia Puerto Rico, Agricola (tai žaidimai kurių tikrai nei Pasvalyje, nei Panevėžyje nenusipirksi) tai jau kelia pagarbą. Todėl supratome, kad su šiuo kolektyvu tikrai lengvai rasim bendrą kalbą.
Vakaras prasidėjo 19 valandą paskaita apie senuosius stalo žaidimus. Pastaruoju metu daug domėjausi senaisiais žaidimais, kuriuos žaidė žmonės prieš kelis tūkstančius metų. Buvo labai įdomu susižinoti tų senųjų žaidimų taisykles ir kilmės istorijas. Dalį šios informacijos ir pabandžiau įsprausti į 40 minučių paskaitą. Pabaigai dar pristatėme trumpai naujausius žaidimus ir pasiūlėme pastaruosius išbandyti prie stalų. Susidomėjimas buvo didelis susirinko apie 100 žmonių ir jei ne šaunios muziejaus darbuotojos, būtume nespėję suktis. Turime nemažą patirtį organizuojant renginius, bet tokiam dideliam susidomėjimui mūsų vienų pajėgų nepakako. Žaidėme daugiausiai kortinius žaidimus ir žaidimus, tinkamus vakarėliams, todėl laikas neprailgo ir paskutiniai stalo žaidimų mėgėjai iš muziejaus išėjo jau po 2 valandos nakties.
Tikimės, kad tai nepaskutinis stalo žaidimų vakaras Pasvalyje ir užsimezgusį bendradarbiavimą tęsime ir ateityje.

AZARTIŠKUS STALO ŽAIDIMŲ MĖGĖJUS KVIEČIAME PRISIJUNGTI

Nuo kovo mėnesio Stalo žaidimų klubas „Rikis“ nebesirenka Antakalnio vaikų ir jaunimo klube. Dienos vis ilgėja, artėja kelionių metas, norisi vis daugiau pabūti su šeima. Tai, ko gero, pagrindinės priežastis, kodėl teko palikti Antakalnio žaliąjį namuką. Dėkojame svetingiems šeimininkams ir judame toliau....
Nuo sausio mėnesio pradėjau organizuoti žaidimų grupę. Mintis buvo paprasta – pasikviesti tikrus žaidimų aistruolius ir organizuoti „stalo žaidimų Kūčias“. Sąvoką „Kūčios“ parinkau neatsitiktinai, nes tai šventė, per kurią tikriausiai yra neįmanoma nepersivalgyti. Šių susitikimų tikslas panašus - žaisti tol, kol „persivalgai“.
Susirenkame 12 valandą dienos, o po to kaip Dievas duoda... Anksčiausiai esame pabaigę 21 valandą, o vėliausiai 4 valandą nakties. Tai nėra uždara grupė, į ją galima patekti, tik reikia noro ir užsidegimo. Stengiamės žaisti vidutinio sunkumo žaidimus, kur beveik nėra sėkmės faktoriaus. Svarbiausia taisyklė - gerbti kitus žaidėjus. Visi, kurie renkasi, turi vieną tikslą - pažaisti rimtai. Jei kažkurį žaidimą žaidžiame pirmą kartą, tai tiesiog mokomės, jokių reikalavimų nėra. Paprastai tokius sužaidžiame net kelis. Jei žaidžiame nebe pirmą kartą - tai dažniausiai žaidžia tik tie, kurie šį žaidimą jau gerai moka. Mūsų tikslas - pamatyti žaidimą visame jo grožyje. Tik žaisdamas su stipriu varžovu ieškai naujų kelių į pergalę, randi įvairias naujas strategijas ir galimybes.Va tuomet ir pagauna azartas, kai pamiršti, kad reikia valgyti, gerti, miegoti. Laikas praranda prasmę. Mes nežiūrime į laikrodį. Tai, kad jau vėlu, sužinome tuomet, kai pradeda skambinėti mūsų antrosios pusės. Tada mes pradedame išsisukinėti, žadėti aukso kalnus, o antrosios pusės, žinodamos mūsų silpnybes, tiesiog tuo naudojasi ir išsideri kažką sau naudingo.
Štai tokie mes ligoniai. Kartais patys juokaujame, kad tie susitikimai tai „savipagalbos grupės“, kur mes būname patys savimi ir, kas svarbiausia, tarp SAVŲ - tokių pat ligonių. Mes esame labai azartiški, todėl norisi bent kelis kartus per mėnesį pažaisti NORMALIAI. Kaip minėjau, mes nesame uždari, bet priimame tik ligonius. Kuriems žaidimas ne pramoga, o savirealizacijos galimybė. Aš asmeniškai, po tokių susitikimų visada atsigaunu, pasaulį matau gražesnėmis spalvomis. Jaučiu jėgų antplūdį, ir, kas svarbiausia, būnu pailsėjęs ir pasiruošęs naujiems gyvenimo iššūkiams.
Pabaigai belieka pridurti: „iki susitikimo ligoniai“. Pasaulis per mažas, kad ligoniai nerastų vienas kito. Iki.
Norintys prisijungti prie mūsų, tiesiog skambinkite: 860606781, arba rašykite: info@rikis.lt