RIKIS REKOMENDUOJA: SANKT PETERSBURG

Sankt Petersburg- tai žaidimas apie tai, kaip XVIII a. Nevos upės pelkėtose pakrantėse atsirado nuostabus miestas, kuris Rusijoje vadinamas „Šiaurės Venecija“. Kiekvienas žaidėjas stengiasi prisidėti prie šio miesto statymo ir klestėjimo: apgyvendindamas jame amatininkus ir darbininkus, aristokratus ir valdytojus, taip pat statydamas nuostabius architektūrinius statinius. Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna pradinį startinį kapitalą, kurį žaidimo eigoje turi kuo geriau suinvestuoti, kad žaidimo pabaigoje sukauptų kuo daugiau pergalės taškų.
Sankt Petersburg žaidimas yra ekonominis, taip pat jį galima būtų priskirti prie kortinių žaidimų. Žaidimo laukas daugiau tarnauja kaip pagalbinė priemonė susidėlioti korteles ir skaičiuoti taškus. Viršutinėje lentos dalyje yra pažymėtos vietos kur yra dedamos keturios žaidimo kaladės: darbininkai- amatininkai, pastatų kortelės, aristokratai ir mainų kortelės. Kiekvienas raundas susideda iš keturių turų, kurių metu kortelės išdėliojamos ant lentos ir žaidėjai jas gali pirkti.

• Pirmame ture yra išdėliojamos darbininkų kortelės, kurias kiekvienas žaidėjas iš eilės po vieną gali nusipirkti. Jie kainuoja nedaug ir po kiekvieno darbininkų turo kiekvienas žaidėjas gauna už juos pinigus. Darbininkai paprastai atsiperka per du turus ir tampa pastoviu pajamų šaltiniu. Tai yra labai svarbu, nes šiame žaidime pastoviai yra susiduriama su pinigų trūkumu.
• Antras turas yra pastatų. Jie kainuoja nemažai ir už juos yra gaunami prestižo taškai. Pinigai yra svarbu, bet nereikėtų pamiršti, kad vis dėlto laimi tas, kuris surenka kuo daugiau taškų. Pirkti juos pačioje pradžioje (ypač brangesnius) -rizikingas žingsnis.
• Trečias turas – aristokratų. Jie taip pat neša pinigus. Bet palyginus su darbininkais, jie atsiperka tik per tris- keturis turus. Bet svarbiausia aristokratų vertė paaiškėja žaidimo pabaigoje. Kuo daugiau skirtingų aristokratų turite žaidimo pabaigoje, tuo daugiau taškų gaunate.
• Po ketvirtojo turo jūs negaunate nei pinigų, nei pergalės taškų, bet nežiūrint to visi šio turo laukia labiausiai. Nes tai mainų kortelių turas kai yra atverčiamos ypatingos kortelės, kurios jums leidžia gauti nuolaidas statant pastatus, gauti papildomus taškus už aristokratus ar darbininkus. Taip pat, vertingesnės nei paprastai, pastatų, aristokratų ir darbininkų kortelės. Būtent įsigijus šias korteles, pradeda aiškėti kokią strategiją geriausiai jums būtų pasirinkti, ką geriausia būtų pirkti.

Žaidimas baigiasi, kai vienoje iš šių krūvelių baigiasi kortelės. Tuomet yra pabaigiama žaisti iki mainų turo pabaigos ir yra suskaičiuojami taškai už aristokratus. Kas surenka daugiausiai taškų ir yra nugalėtojas.
Šiame žaidime yra keletas gana originalių sprendimų. Vienas iš jų - tai kortelių padėjimas kiekvieno turo pradžioje. Viso yra aštuoni laukeliai, žaidimo pradžioje jie visi yra užpildomi darbininkų kortelėmis. Jei darbininkų turo metu buvo nupirktos penkios kortelės, tai tada tik šios penkios tuščios vietos ir yra užpildomos pastatų kortelėmis. Tas pats kartojasi ir kitų turų metu. Jei laisvų vietų nėra, tai nepadedama nei viena kortelė. Po mainų turo visos kortelės, kurios liko lentoje, keliauja vienu laukeliu žemyn. Tokiu būdu kortelės atpinga vienu rubliu, dabar už jas reikės mokėti mažiau. Jei apačioje yra, tarkim, užpildyti trys laukeliai, tai viršuje gali buti užpildyti tik penki. Viso žaidimo metu ant lentos negali būti daugiau nei aštuonios kortos. Jei dar po keturių etapų lieka žemesnėje eilėje kortų, jos išsimeta iš žaidimo, o jų vietoje būna nuleidžiamos neišpirktos kortos iš viršutinės eilės. Tokiu būdu vyksta pastovus kortelių judėjimas.
Dar vienas įdomus sprendimas yra tai, kad galima turėti rankose tris kortas. Žaidėjai jas pasiima kai neturi pinigų už jas susimokėti, bet nenori, kad jas paimtų priešininkai. Kol kortos rankose, jie negauna nei pinigų, nei taškų. Kai pinigų atsiranda jie jas išsiperka. Dar naudingas sprendimas yra, kad perkant tokią pat( identišką) kortą, yra mokama vienu rubliu mažiau, įsigyjant trečią - dar vienu rubliu mažiau ir t.t. Nusipirkus daugiau tokių kortų labai susitaupo.

Žaidimas įdomus žaisti dviem, trims ir keturiems žaidėjams. O tai pasitaiko pakankamai retai. Jis yra taip subalansuotas, kad visada jauti pinigų nepriteklių. Norisi nusipirkti ir pastatų, ir aristokratų, bet reikia pasilikti pinigų darbininkams. Galimybių daug (visai kaip ir kasdieniniame pasaulyje), bet esi priverstas dėliotis prioritetus ir pirkti tik tai - kas būtina. Žaidime „sėkmės faktorius“ yra nedidelis (kai yra ištraukiamos geros kortelės ir esi pirmas), bet tai mažai įtakoja laimėtoją. Taisyklės lengvai perprantamos, žaidimo trukmė - apie valandą. Tai vienas iš įdomesnių ekonominių žaidimų, kuriuos man teko žaisti. Esu sužaidęs jį jau daugiau nei 20 kartų, bet su malonumu prisėdu kiekvieną sykį kai su draugais norisi pažaisti koki trumpą ir įdomų žaidimą. Šiam žaidimui yra jau išleistas papildymas, su kuriuo gali žaisti penki žaidėjai. Su papildymu žaidimas turėtų pasidaryti dar įdomesnis.

RIKIS REKOMENDUOJA: TALUVA

Paskutiniu metu išbandydamas naujus žaidimus retai kada randu, kažką visiškai netikėto. Žaidi ir vertini: štai tas žaidimo elementas panašus į tą žaidimą, tas elementas į kitą. Prieini išvadą, kad šis žaidimas yra to ar ano žaidimo “hibridas”, ir džiaugiesi kaip vaikas, jei randi nors vieną originalų, pačiam dar nematytą, žaidimo elemento sprendimą. Iš tiesų toks ir buvo žaidimas TALUVA, kuris mane tikrai labai maloniai nustebino.
Taigi norėčiau pristatyti žaidimą TALUVA, kuri išleido vokiečių kompanija “Hans im Gluck” 2006 metais. Sunku šį žaidimą priskirti kuriai vienai kategorijai. Iš pirmo žvilgsnio jis panašus į strateginį žaidimą . Žaidime yra statomos gyvenvietės, kai gyvenvietės užima trijų laukelių plotą, galima statyti šventyklą, o kai šalia yra pastatomas trečias aukštas, yra statomas bokštas. Kai pastatai visas dviejų rūšių figūrėles (iš viso yra trys rūšys) - laimi. Viskas kaip ir paprasta, bet pats įdomumas yra pačios salos formavimas iš kortelių, ant kurių ir yra dedami pastatai. Kortelės susideda iš trijų šešiakampių laukelių ir gali būti padėtos šalia kitos kortelės arba padėtos ant kitų kortelių. Taip formuojamas antras ir trečias aukštai. Būtent tai ir suteikia žaidimui dinamikos, salos reljefas labai pasikeičia. Pagal žaidimo legendą – uždėjus antrą ar trečią aukštus, išsiveržia ugnikalnis ir gretimus laukelius užlieja lava ( pvz.: ten, kur dar visai neseniai stovėjo didelė gyvenvietė, liko tik vienas namelis). Tokiu būdų yra griaunami priešininkų planai, nes, norint padėti šventyklą ar bokštą, reikia išpildyti tam tikras sąlygas. Bet kol ateina tavo eilė daryti ėjimą, situacija žaidimo lauke būna taip pasikeitusi, kad tenka vėl keisti savo taktiką. Žaisdamas dviese jautiesi lyg žaistum šachmatais, nes kiekviena klaida, kiekvienas neapgalvotas ėjimas, gali tapti lemiamu ir tai daro šį žaidimą jau panašiu į loginį. Žaidžiant su didesne kompanija, šiame žaidime jau nebeįmanoma nuspėti priešininkų veiksmus ir pats žaidimas į loginį jau “nebeneša”. Šiame žaidime kiekvienas gali rinktis tai, kas jam arčiau “kūno”: gali būti kūrėjas ir stengtis statyti savas figūrėles, o gali viską aplinkui griauti ir trukdyti kitiems. Bet geriausia apjungti visas šias savybes ir meistriškai naudotis priešininkų klaidomis. Turiu prisipažinti, kad ne iš karto perpratau visas taisykles, nors pačios taisyklės labai elementarios. Šis žaidimas vis dar randa kuo mane nustebinti, jame sakyčiau apjungtos dvi žaidimo grupės: strateginiai ir loginiai. Išskirtinumas šio žaidimo yra tas, jog abi grupės viena kitą papildo ir, manau, nedominuoja nei viena iš jų.
Plačiau apie žaidimo taisykles.