2009 m. vasario 23 d., pirmadienis

STALO ŽAIDIMŲ MEGĖJAS

Turiu nemažai stalo žaidimų, šiuo metu jau esu jų prikaupęs virš 150. Bet kai pamačiau šį filmuką, supratau, jog mano kolekcija, tai tik gera pradžia kuriant ŽAIDIMŲ KAMBARĮ. Vienintelio ko pasigedau nufilmuotame žaidimų kambaryje - tai didelio stalo. Neįsivaizduoju kiek čia žaidimų, bet mano kolekcija atrodo labai kukli palyginus su šia. Žaidimų, manau, čia kokie keturi šimtai, o gal ir daugiau. Gal kas norėtų suskaičiuoti?



VOKIETIJOS STALO ŽAIDIMŲ GAMINTOJAS-
LUDO FACT

Šiais laikais visi linkę galvoti, kad viskas gaminama Kinijoje. Todėl stalo žaidimų kainos jiems atrodo per didelės. Norėčiau pristatyti jums vieną Vokietijos įmonę, kuri yra visai ne Kinijoje ir gamina kokybiškus stalo žaidimus. Kai kurie iš šioje įmonėje gaminamų žaidimų atkeliauja ir į Lietuvą.
Ludo Fact yra įsikūrusi Jettingen-Scheppach miestelyje (25 kilometrai nuo Augsburg). Savininkas ir kompanijos prezidentas Horst Walz įkūrė Ludo Fact 1995 metais. Pavadinimui žodžius panaudojo iš lotynų kalbos: „ludare“ (žaidimas) ir „facere“ (padaryti). Ponas Walz norėjo, kad pavadinime atsispindėtų firmos veikla - žaidimų dėžučių ir žaidimo komponentų gamyba.
Šiandien Ludo Fact pagamina 2500 žaidimo dėžučių per valandą, taigi apie 40-50 tūkstančių žaidimų per dieną. Per metus - 10 milijonų stalo žaidimų. Aktyviausias sezonas yra nuo rugpjūčio iki vasario mėnesio. Kompanijoje dirba apie 170 darbuotojų. Jų klientai - 100 leidėjų iš 20 šalių, ir šis skaičius vis auga. Ji gamina stalo žaidimus tokioms firmoms kaip: Rio Grande Games, Kosmos, Abacusspiele, HUCH ir Amigo Spiele.
Ludo Fact gamina žaidimams dėžutes, žaidimo laukus, lapus su išspaudžiamais elementais, taip pat užsako medines figūrėles iš kitų gamintojų. Jie pilnai sukomplektuoja žaidimus ir leidėjas gauna pilnai paruoštą stalo žaidimą. Kai tik žaidimas supakuojamas, jis yra perduodamas Ludo Packt (transporto kompanija įkurta 2000 metais), kuri kiekvieną dieną išveža 15 tūkstančių blokų su žaidimais dvidešimčia sunkvežimių. Ludo Pact suteikia galimybę klientams per internetą valdyti savo užsakymus, kontroliuoti išvežimus, matyti produkcijos likučius, taip pat klientas gali paskirstyti prekes tiesiai į parduotuves. Dirbant leidėjams su šia kompanija lieka tik kurti žaidimus ir tartis su žaidimų platintojais, o gamyba ir transportavimu klientams pasirūpina Ludo Fact. Kai visus darbus atlieka viena įmonė, sutaupoma daug laiko ir lėšų. Taip pat lengviau užtikrinti kokybę.
ĮDOMUS FAKTAS: kai kuris nors žaidimas laimi SPIEL DES JAHRES (Vokietijos metų žaidimo) apdovanojimą, leidėjai turi būti pasiruošę per trumpą laiką, pagaminti kelis šimtus tūkstančių žaidimų. Ir tik Ludo Fact atitinka šiuos leidėjų lūkesčius ir reikalavimus.

2009 m. vasario 20 d., penktadienis


RIKIS REKOMENDUOJA: SANKT PETERSBURG

Sankt Petersburg- tai žaidimas apie tai, kaip XVIII a. Nevos upės pelkėtose pakrantėse atsirado nuostabus miestas, kuris Rusijoje vadinamas „Šiaurės Venecija“. Kiekvienas žaidėjas stengiasi prisidėti prie šio miesto statymo ir klestėjimo: apgyvendindamas jame amatininkus ir darbininkus, aristokratus ir valdytojus, taip pat statydamas nuostabius architektūrinius statinius. Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna pradinį startinį kapitalą, kurį žaidimo eigoje turi kuo geriau suinvestuoti, kad žaidimo pabaigoje sukauptų kuo daugiau pergalės taškų.
Sankt Petersburg žaidimas yra ekonominis, taip pat jį galima būtų priskirti prie kortinių žaidimų. Žaidimo laukas daugiau tarnauja kaip pagalbinė priemonė susidėlioti korteles ir skaičiuoti taškus. Viršutinėje lentos dalyje yra pažymėtos vietos kur yra dedamos keturios žaidimo kaladės: darbininkai- amatininkai, pastatų kortelės, aristokratai ir mainų kortelės. Kiekvienas raundas susideda iš keturių turų, kurių metu kortelės išdėliojamos ant lentos ir žaidėjai jas gali pirkti.

  • Pirmame ture yra išdėliojamos darbininkų kortelės, kurias kiekvienas žaidėjas iš eilės po vieną gali nusipirkti. Jie kainuoja nedaug ir po kiekvieno darbininkų turo kiekvienas žaidėjas gauna už juos pinigus. Darbininkai paprastai atsiperka per du turus ir tampa pastoviu pajamų šaltiniu. Tai yra labai svarbu, nes šiame žaidime pastoviai yra susiduriama su pinigų trūkumu.
  • Antras turas yra pastatų. Jie kainuoja nemažai ir už juos yra gaunami prestižo taškai. Pinigai yra svarbu, bet nereikėtų pamiršti, kad vis dėlto laimi tas, kuris surenka kuo daugiau taškų. Pirkti juos pačioje pradžioje (ypač brangesnius) -rizikingas žingsnis.
  • Trečias turas – aristokratų. Jie taip pat neša pinigus. Bet palyginus su darbininkais, jie atsiperka tik per tris- keturis turus. Bet svarbiausia aristokratų vertė paaiškėja žaidimo pabaigoje. Kuo daugiau skirtingų aristokratų turite žaidimo pabaigoje, tuo daugiau taškų gaunate.
  • Po ketvirtojo turo jūs negaunate nei pinigų, nei pergalės taškų, bet nežiūrint to visi šio turo laukia labiausiai. Nes tai mainų kortelių turas kai yra atverčiamos ypatingos kortelės, kurios jums leidžia gauti nuolaidas statant pastatus, gauti papildomus taškus už aristokratus ar darbininkus. Taip pat, vertingesnės nei paprastai, pastatų, aristokratų ir darbininkų kortelės. Būtent įsigijus šias korteles, pradeda aiškėti kokią strategiją geriausiai jums būtų pasirinkti, ką geriausia būtų pirkti.

Žaidimas baigiasi, kai vienoje iš šių krūvelių baigiasi kortelės. Tuomet yra pabaigiama žaisti iki mainų turo pabaigos ir yra suskaičiuojami taškai už aristokratus. Kas surenka daugiausiai taškų ir yra nugalėtojas.
Šiame žaidime yra keletas gana originalių sprendimų. Vienas iš jų - tai kortelių padėjimas kiekvieno turo pradžioje. Viso yra aštuoni laukeliai, žaidimo pradžioje jie visi yra užpildomi darbininkų kortelėmis. Jei darbininkų turo metu buvo nupirktos penkios kortelės, tai tada tik šios penkios tuščios vietos ir yra užpildomos pastatų kortelėmis. Tas pats kartojasi ir kitų turų metu. Jei laisvų vietų nėra, tai nepadedama nei viena kortelė. Po mainų turo visos kortelės, kurios liko lentoje, keliauja vienu laukeliu žemyn. Tokiu būdu kortelės atpinga vienu rubliu, dabar už jas reikės mokėti mažiau. Jei apačioje yra, tarkim, užpildyti trys laukeliai, tai viršuje gali buti užpildyti tik penki. Viso žaidimo metu ant lentos negali būti daugiau nei aštuonios kortos. Jei dar po keturių etapų lieka žemesnėje eilėje kortų, jos išsimeta iš žaidimo, o jų vietoje būna nuleidžiamos neišpirktos kortos iš viršutinės eilės. Tokiu būdu vyksta pastovus kortelių judėjimas.
Dar vienas įdomus sprendimas yra tai, kad galima turėti rankose tris kortas. Žaidėjai jas pasiima kai neturi pinigų už jas susimokėti, bet nenori, kad jas paimtų priešininkai. Kol kortos rankose, jie negauna nei pinigų, nei taškų. Kai pinigų atsiranda jie jas išsiperka. Dar naudingas sprendimas yra, kad perkant tokią pat( identišką) kortą, yra mokama vienu rubliu mažiau, įsigyjant trečią - dar vienu rubliu mažiau ir t.t. Nusipirkus daugiau tokių kortų labai susitaupo.

Žaidimas įdomus žaisti dviem, trims ir keturiems žaidėjams. O tai pasitaiko pakankamai retai. Jis yra taip subalansuotas, kad visada jauti pinigų nepriteklių. Norisi nusipirkti ir pastatų, ir aristokratų, bet reikia pasilikti pinigų darbininkams. Galimybių daug (visai kaip ir kasdieniniame pasaulyje), bet esi priverstas dėliotis prioritetus ir pirkti tik tai - kas būtina. Žaidime „sėkmės faktorius“ yra nedidelis (kai yra ištraukiamos geros kortelės ir esi pirmas), bet tai mažai įtakoja laimėtoją. Taisyklės lengvai perprantamos, žaidimo trukmė - apie valandą. Tai vienas iš įdomesnių ekonominių žaidimų, kuriuos man teko žaisti. Esu sužaidęs jį jau daugiau nei 20 kartų, bet su malonumu prisėdu kiekvieną sykį kai su draugais norisi pažaisti koki trumpą ir įdomų žaidimą. Šiam žaidimui yra jau išleistas papildymas, su kuriuo gali žaisti penki žaidėjai. Su papildymu žaidimas turėtų pasidaryti dar įdomesnis.

2009 m. vasario 18 d., trečiadienis


III-ASIS GRUPĖS SUSITIKIMAS:AXIS and ALIES
2009 02 16

Trečiasis grupės susitikimas prasidėjo ir baigėsi bežaidžiant vieną vienintelį žaidimą Axis and Alies Anniversary Edition (2008). Po 9 valandų mokymosi ir žaidimo mes tik įpusėjome partiją. Kadangi pabaiga dar buvo tolokai, nusprendėme, kad pirmai pradžiai užteks. Pirmasis žaidimo įspūdis labai geras ir jo lyginimas su „Risk“ yra visiškai neteisingas.
Pirmas karinis žaidimas, kurį teko žaisti, buvo „Risk“. Po šio žaidimo nusprendžiau, kad kariniai žaidimai yra kūdikystės stadijoje ir kelis metus karinių žaidimų visai nežaidžiau. Šiais metais, dėka draugo Gedimino (iš Kauno „Hexagon“ klubo), susipažinau su „Tide of Iron“, o šįsyk jis atsivežė „Axis and Alies“. Dabar galiu tvirtinti, kad šie žaidimai su kareiviukais - tikrai ne vaikams. Šis žaidimas skirtas šešiems žaidėjams, kur kovoja dvi grupės viena prieš kitą. Sąjungininkai: JAV, Rusija ir Anglija. Ir priešai : Vokietija, Japonija ir Italija. Žaidimo pradžioje kiekvienas gauna kariuomenę, užgrobtas žemes ir pinigus, už kuriuos gali dar pirkti kariuomenės. Kiekvienas atlieka savo veiksmus iš eilės: Vokietija, Rusija, Japonija, Anglija, Italija ir JAV. Ėjimo pradžioje perkama kariuomenė, tada atakuojama ir vyksta mūšiai. Po to perstumdoma kariuomenė, kuri nedalyvavo kovose ir sudedama nupirkta kariuomenė į savo industrinius kompleksus. Toliau eina kitas žaidėjas. Žaisdamas turi atsižvelgti į daugybę aplinkybių ir padaryti tuo metu teisingiausią sprendimą. Nors karais domėjausi ir anksčiau, šie žaidimai privertė į II pasaulinį karą pažvelgti kitomis akimis. Juk karas vienu metu vyko visame pasaulyje. Kai žaidi, matai kaip sunku palaikyti puolimą ir Europoje, ir Azijoje. Juk resursai tie patys - turi dėliotis prioritetus. Pačiam teko atiduoti ištisas teritorijas tik tam, kad galėčiau apsiginti nuo vokiečių. Žiūrint iš žmogiškųjų pozicijų - tai žiauru, bet priimant sprendimus, turi žiūrėti plačiau, svarbu apginti strategines teritorijas.
Man teko žaisti už rusu. Kadangi karo pradžioje teko tik gintis, tai daug galvoti nereikėjo. Pirkau kuo daugiau kareivių ir šiek tiek tankų. Kitiems daugiau reikėjo galvoti, vien laivų daugiau nei penkios rūšys, lėktuvų dvi, patrankos. Nors Gediminas ir patarinėjo - klaidų vis tiek nepavyko išvengti ir, jei ne anglų įsikišimas, vokiečiai ko gero būtų užkariavę Maskvą. Tik suplanuojame užkariauti Prancūziją, sutraukiame pakankamai jėgų, o vokiečiai jau sutraukė čia kariuomenę ir dar italai atėjo padėti. Vėl tenka keisti planus. Labai dažnai iki sėkmingo vieno ar kito puolimo pritrūkdavo vieno ėjimo. Todėl turi numatyti toli į prieki, kartais net nepavykęs puolimas, kur prarandi nemažai karių, yra pateisinamas, nes patrauki link savęs priešininko lėktuvus ir leidi, tarkim rusams, sustiprinti (per tą ėjimą) savas pozicijas. Labiausiai šiame žaidime patiko tai, kad jei yra užkariaujama tavo šalis, tu laikinai iškrenti, o jei sąjungininkai išvaduoja - tai vėl grįžti į žaidimą. Kadangi tik Gediminas žaidė šį žaidimą ne pirmą syki, tai pats žaidimas vyko lėtai. Bet, manau, sekantį kartą, būtų įmanoma per tiek laiko sužaisti iki pergalingos pabaigos. Dar kas nustebino - tai pakankamai paprastos taisyklės. Kai jas perpranti, klausimų nebekyla.
IŠVADOS: žaidimas tikrai geras. Turint šį žaidimą, kitų kurį laiką tikrai nereikės. Svarbu turėti rimtą kompaniją. Žaidimas nėra lengvas, todėl žaisti su pradedančiaisiais gretai atsibos.

2009 m. vasario 11 d., trečiadienis


Žąsis (The Royal Game of Goose)

Šis žaidimas buvo sukurtas XVI a. II-oje pusėje Prancūzijoje. Tuo metu karaliavo abstraktūs žaidimai. „Žąsis“ buvo pirmasis žaidimas, kuris turėjo temą ir iliustracijas, kas būdinga beveik visiems šiuolaikiniams žaidimams. Šis žaidimas buvo azartinis ir buvo žaidžiamas iš pinigų, kuriuos žaidėjai padėdavo žaidimo lentos viduryje. Buvo naudojami du klasikiniai kauliukai. Žaidimo laukas - tai spirale susuktas kelias, kuris turėjo 63 laukelius. Kai kurie iš jų buvo ypatingi:
• „žąsis“- ant šio laukelio atsistojusi figūrėlė eidavo toliau tiek pat laukelių kiek ką tik paėjo;
• „tiltas“- reikia papildomai padėti pinigų į žaidimo lauko vidury ir atsistoti ant 12 laukelio;
• Įvairios kliūtys („karčiama“, „šulinys“, „labirintas“, ir t.t.) žaidėją versdavo arba padėti papildomai pinigų arba praleisti ėjimą.
Šis žaidimas greitai paplito po visą Europą, tik skirtinguose regionuose šiek tiek pasikeisdavo grafika. Kai kur netgi žąsis buvo pakeista beždžione ar figūra, kurį simbolizavo Fortūną.

2009 m. vasario 10 d., antradienis


STALO ŽAIDIMŲ GRUPĖS II- asis SUSITIKIMAS
Antrasis žaidimų grupės susitikimas vyko 2009 vasario 7 – 8 dienomis. Šį kartą mūsų susirinko jau penki, smagu, kad gretos didėja. Pradėjome, kaip ir praeitą kartą, 12 valandą dienos. Planas buvo išbandyti kelis naujus žaidimus ir prisiminti keletą senų gerų. Kadangi pati grupė dar tik formuojasi, tai žaidžiame lengvesnius. Patirtis rodo, kad viskas ateina savaime. Kažkada ir pats žaisdavau tik lengvus, dabar kas kartą norisi pažaisti vis sudėtingesnį.
Šio susitikimo metu žaidėme šiuos žaidimus:
CUBA- žaidžiau šį žaidimą pirmą kartą, ir įsitikinau, kad jis ne tik labai gražus, bet ir taisyklės pakankamai lengvos. Pats žaidimas labai panašus į Puerto Rico, trukmė taip pat panaši – 2 valandos. Bet taisyklės kur kas aiškesnės naujai žaidžiančiam žmogui. Buvo keletas žaidėjų, kurie tokio tipo žaidimų nėra žaidę, bet pakankamai greitai perprato patį žaidimą. Strateginių galimybių tikrai daug ir pagalvoti yra ką. Šį žaidimą galima žaisti nuo 2 iki 5 žaidėjų, bet galimybės nesikeičia ar yra žaidžiama dviese ar penkiese. Todėl žaidžiant dviese- trise bus per menka konkurencija ir bus nelabai įdomu. Tačiau didesnei kompanijai šis žaidimas tikrai puikus.
PANDEMIC- tai visai kito tipo žaidimas. Čia visi kovoja prieš vieną bendrą priešą - Pandemiją. Vėlgi taisyklės paprastos, žaidimas pakankamai greitas (apie 1 valandą) ir azartiškas. Situacija žaidimo lentoje keičiasi po kiekvieno ėjimo, dar nebaigi gelbėti Azijos, o jau pavojingi infekcijos židiniai atsirado Pietų Amerikoje. Įdomiausia žaisti keturiese, bet žaidžiant dviese galimybių laimėti šiek tiek daugiau. Šį vakarą Pandemija buvo stipresnė - ji sugebėjo mus įveikti tris kartus, bet paskutinėje partijoje mes ją įveikėme kai iki žaidimo pabaigos dar buvo likę penki ėjimai. Žaidimas taip subalansuotas, kad žaidžiant jį iki pergalės dažnai pritrūksta vos vieno ar dviejų ėjimų, todėl toks išankstinis laimėjimas geras rezultatas. Po kurio kiek pasimiršta ir tie trys pralaimėjimai. Tobulėti dar yra kur, kol kas mes žaidėme tik su keturiomis epidemijos kortelėmis, o juk galima su šešiomis!
RACE FOR THE GALAXY- žaidžiau šį žaidimą jau ketvirtą kartą, bet perpratau tik karinę ir statybų strategijas. Nors sunkokai gaudausi taisyklėse (neturiu vertimo, o su anglų kalba nedraugauju), žaisti norisi. Turi jis kažką tokio, kas mane labai traukia. Pakankamai greitas, dinamiškas žaidimas ir žaidimo eigoje nėra aišku kas laimės. Tik paskaičiavus taškus žaidimo pabaigoje viskas paaiškėja. Būtinai artimiausiu metu padarysiu šio žaidimo apžvalgą. Todėl kol kas tiek.
SANKT PETERSBURG- vienas iš žaidimų, kuri žaisti man neatsibosta. Nebesuskaičiuoju kiek kartų jau esu jį žaidęs, bet vis maža ir maža. Jis atspindi mūsų dabartinę ekonominę situaciją: žaidžiant vis trūksta ir trūksta pinigų, todėl labai svarbu gerai sustrateguoti, kad turėtum pastovius pinigų šaltinius. Žaidimas skirtas nuo dviejų iki keturių žaidėjų, bet, kas pakankamai retai pasitaiko, jį įdomu žaisti ir dviem.
IŠVADOS: Smagu kai gali žaisti visą dieną (paskutinę partija baigėme 4 valandą nakties), šiek tiek atsižaidei ir gali laukti naujo susitikimo. Kai žaidi tik keletą valandų dažnai „užsikabini“ o jau reikia keliauti namo. Tai ir grįžti nei sotus nei alkanas, o kai žaidi ilgai tai jau pasisotini kokiai savaitei.

ŽAIDIMŲ GIDAS

Į STALO ŽAIDIMŲ PASAULĮ kiekvienas ateina savu keliu. Vienas draugų kompanijoje pažaidžia stalo žaidimą ir jam labai patinka, kitas - kažkur perskaitęs nusprendžia nusipirkti ir pabandyti, o trečias gauna stalo žaidimą dovanų. Kelių kaip atrasti šį pasaulį daug, bet klystkelių ir įvairių šunkelių dar daugiau. Kiekvienam stalo žaidimų fanui anksčiau ar vėliau atsiranda vienas klausimas: „kur galėčiau įsigyti gerą žaidimą?“. Atsakymas labai paprastas - šiais laikais net Maximoje galima jų rasti gana nemažą pasirinkimą, ką jau bekalbėti apie vaikų žaislų parduotuves ar netgi specializuotas parduotuves ( D6, Galvosūkių pasaulis ar Hobby Shop) . Bet kaip žinoti, kuris geras, o kuris nevertas dėmesio? Ir svarbiausia, kaip žinoti, kuris patiks man ir mano draugų kompanijai? Visi žmonės skirtingi: vieniems patinka sunkūs strateginiai, kitiems linksmi reakcijos. Žaidimų rūšių, pogrupių yra tikrai nemažai. Žaidimai labai skirtingi ir jų tikrai Lietuvoje daug. Šiuo metu jau galima rinktis iš maždaug 500 skirtingų. Ne paslaptis tokiame kiekyje tikrai atsiras koks šimtas kitas ir visai niekam tikusių žaidimų, kurie į Lietuvą atkeliavo galbūt ir todėl, kad buvo gauti už gera kainą.
Tai kaip iš šios gausybės atskirti „pelus nuo grudų“?. Norėčiau pasiūlyti keletą patarimų, kurie, tikiuosi, jums bent šiek tiek padės:

  1. Geriausias būdas išsirinkti gerą žaidimą - jį pažaisti ir, jei yra galimybė, net kelis kartus. Kartais būna tokia puiki kompanija, kad žaidimas atrodo tiesiog fantastiškas. Bet iš tikrųjų žaidimas nieko dėtas, fantastiška buvo kompanija. Pažaisti žaidimus ir juos išbandyti galite ne tik pas draugus, bet ir Rikio, Hexagon ir Vilniaus stalo žaidimų klubuose. Taip pat specializuotose stalo žaidimų parduotuvėse.

  2. Pasiskaityti žaidimų apžvalgas. Daugumas skaito aprašymus internetinėje parduotuvėje, bet, supraskite teisingai, ten reklaminiai tekstai. labai abejotina ar rasite jūs ten objektyvios informacijos. Aišku kartais geriau tokia informacija nei jokios. Žaidimų apžvalgas galite pasiskaityti ir šiuose bloguose: minčių krioklio ir žaidimų patarėjo. Taip pat Rikio tinklalapyje.

  3. Galite pasiskaityti forumuose, tiesa Lietuvoje galėčiau rekomenduoti tik vieną - Supermamos forumą. Informacijos mažoka, bet bendrą vaizdą susidaryti galima.

2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis




NAUJI VĖJAI „MONOPOLIO“ DIZAINE

Jaunas dizaineris Andy Mangold ( JAV ) tikina, kad jį visada stebino kaip prastai yra supakuotas pats geriausias pasaulyje žaidimas. Todėl praeitų metų pabaigoje jis sukūrė elitinę pakuotę, pasak jo, tuo pakeldamas žaidimą į naujas aukštumas.

Dar vienas dizaineris, šį sykį prancūzas Florent Guerlain, sukūrė naujo dizaino žaidimo lauką. Dizainas atliktas šiuolaikiškame minimalistiniame stiliuje ir vadinasi „ Helveticos atgimimas“.

Tenka pripažinti, kad susipažinęs su šių dizainerių darbais, panorau ir pats įsigyti tokį monopolį (vieno dizainerio pakuotė, kito - lenta). Žaisti tikriausiai nežaisčiau, bet turėti tokį šedevrą norisi.
Gaila, bet tikriausiai toks Monopolis niekada neišvys dienos šviesos. Tokie kardinalūs pokyčiai būtų per drąsūs.