GERIASIAS VOKIETIJOS 2008 METŲ STALO ŽAIDIMAS- KELTIS
Šis žaidimas yra populiaraus kortinio žaidimo „Lost Cities“ (kuris skirtas tik dviem žaidėjam), nauja versija. Ir jį jau gali žaisti nuo 2 iki 4 žaidėjų. Žaidimo autorius Reiner Knizia. Jis buvo išleistas 2008 metais ir iš karto spėjo pasižymėti - laimėjo prestižinį „Spiel des Jahres 2008“ prizą. Bet ko gero šiuo vardu jis bus leidžiamas tik Vokietijoje, nes kitur jis jau leidžiamas kaip „Lost Cities: The Board Game“. Pakito ne tik pavadinimą, bet ir žaidimo lentos dizainas.
Kiekvienas žaidimo pradžioje gauna po 8 kortas, kurias dėlioja iš eiles, kad perkeltų takais (jų iš viso yra penki) savo kauliukus (dobilėlius) žaidimo lauke kiek įmanoma toliau. Kiekvienam takui dedama atitinkamos spalvos kortų eilė, dedant kortas su atitinkamu simboliu didėjančia arba mažėjančia eilės tvarka. Kuo toliau stovi žaidėjo kauliukai ant tako žaidimo pabaigoje, tuo daugiau taškų jie gauna. Bet nebūtina judinti visų penkių kauliukų. Pagal žaidimo taisykles, kauliukas nepajudėjęs iš vietos, negauna jokių taškų, bet, tarkim, pajudėjęs vos kelis kartus dar neišeina iš minuso zonos. Išvada: jei nesi įsitykinęs, kad toli nueisi geriau iš viso neiti. Vienas iš žaidėjo kauliukų yra dvigubai aukštesnis. Nuo kitų jis skiriasi tuo, kad už jį gauni dvigubai daugiau taškų. Be to, pakeliui reikia surinkti keltų brangenybes, tarp jų ir troškimų akmenį, nes jie duoda papildomus taškus. Nesurinkus pakankamo kiekio, taškus galima net prarasti. Laimi žaidėjas, kuris žaidimo pabaigoje turi daugiausiai taškų.
Žaidimo taisyklės yra pakankamai paprastos, lengvai perprantamos, todėl puikiai tinka pradedantiesiems ir šeimoms. Bet tai nereiškia, kad patyrusiems žaidėjams jis bus neįdomus, jis pakankamai dinamiškas, o galimybė kortas dėti mažėjančia ir didėjančia tvarka suteikia žaidimui dar daugiau galimybių. Kaip vienas iš minusų, manyčiau, yra neigiamų taškų zona, į kurią pradedantys žaidėjai suteikia per daug dėmesio. Iš tiesų labai skiriasi partijos tarp dviejų žaidėjų ir keturių. Žaidžiant dviese pati partija būna ramesnė suspėjama ir nereikalingas kortas išmesti į išmetimo krūvas. Tuo tarpu žaidžiant keturiese, labai svarbu teisingai pasirinkti taktiką, nes kiekvienas skuba pasiekti tikslo zoną, ir jei kuris žaidėjas bando išmesti kortas, tai priešininkams tik suteikia papildomas galimybes jį patį pralenkti. Todėl dažniausiai jau geriau patys eina į minuso zoną, nei suteikia galimybes kitiems. Žaidimas keturiese trunka tiek pat, bet pakankamai svarbu skubėti, o ir taškų paprastai yra surenkama du kartus mažiau.
Šis žaidimas yra populiaraus kortinio žaidimo „Lost Cities“ (kuris skirtas tik dviem žaidėjam), nauja versija. Ir jį jau gali žaisti nuo 2 iki 4 žaidėjų. Žaidimo autorius Reiner Knizia. Jis buvo išleistas 2008 metais ir iš karto spėjo pasižymėti - laimėjo prestižinį „Spiel des Jahres 2008“ prizą. Bet ko gero šiuo vardu jis bus leidžiamas tik Vokietijoje, nes kitur jis jau leidžiamas kaip „Lost Cities: The Board Game“. Pakito ne tik pavadinimą, bet ir žaidimo lentos dizainas.
Kiekvienas žaidimo pradžioje gauna po 8 kortas, kurias dėlioja iš eiles, kad perkeltų takais (jų iš viso yra penki) savo kauliukus (dobilėlius) žaidimo lauke kiek įmanoma toliau. Kiekvienam takui dedama atitinkamos spalvos kortų eilė, dedant kortas su atitinkamu simboliu didėjančia arba mažėjančia eilės tvarka. Kuo toliau stovi žaidėjo kauliukai ant tako žaidimo pabaigoje, tuo daugiau taškų jie gauna. Bet nebūtina judinti visų penkių kauliukų. Pagal žaidimo taisykles, kauliukas nepajudėjęs iš vietos, negauna jokių taškų, bet, tarkim, pajudėjęs vos kelis kartus dar neišeina iš minuso zonos. Išvada: jei nesi įsitykinęs, kad toli nueisi geriau iš viso neiti. Vienas iš žaidėjo kauliukų yra dvigubai aukštesnis. Nuo kitų jis skiriasi tuo, kad už jį gauni dvigubai daugiau taškų. Be to, pakeliui reikia surinkti keltų brangenybes, tarp jų ir troškimų akmenį, nes jie duoda papildomus taškus. Nesurinkus pakankamo kiekio, taškus galima net prarasti. Laimi žaidėjas, kuris žaidimo pabaigoje turi daugiausiai taškų.
Žaidimo taisyklės yra pakankamai paprastos, lengvai perprantamos, todėl puikiai tinka pradedantiesiems ir šeimoms. Bet tai nereiškia, kad patyrusiems žaidėjams jis bus neįdomus, jis pakankamai dinamiškas, o galimybė kortas dėti mažėjančia ir didėjančia tvarka suteikia žaidimui dar daugiau galimybių. Kaip vienas iš minusų, manyčiau, yra neigiamų taškų zona, į kurią pradedantys žaidėjai suteikia per daug dėmesio. Iš tiesų labai skiriasi partijos tarp dviejų žaidėjų ir keturių. Žaidžiant dviese pati partija būna ramesnė suspėjama ir nereikalingas kortas išmesti į išmetimo krūvas. Tuo tarpu žaidžiant keturiese, labai svarbu teisingai pasirinkti taktiką, nes kiekvienas skuba pasiekti tikslo zoną, ir jei kuris žaidėjas bando išmesti kortas, tai priešininkams tik suteikia papildomas galimybes jį patį pralenkti. Todėl dažniausiai jau geriau patys eina į minuso zoną, nei suteikia galimybes kitiems. Žaidimas keturiese trunka tiek pat, bet pakankamai svarbu skubėti, o ir taškų paprastai yra surenkama du kartus mažiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą