III-ASIS GRUPĖS SUSITIKIMAS:AXIS and ALIES
2009 02 16
Trečiasis grupės susitikimas prasidėjo ir baigėsi bežaidžiant vieną vienintelį žaidimą Axis and Alies Anniversary Edition (2008). Po 9 valandų mokymosi ir žaidimo mes tik įpusėjome partiją. Kadangi pabaiga dar buvo tolokai, nusprendėme, kad pirmai pradžiai užteks. Pirmasis žaidimo įspūdis labai geras ir jo lyginimas su „Risk“ yra visiškai neteisingas.
Pirmas karinis žaidimas, kurį teko žaisti, buvo „Risk“. Po šio žaidimo nusprendžiau, kad kariniai žaidimai yra kūdikystės stadijoje ir kelis metus karinių žaidimų visai nežaidžiau. Šiais metais, dėka draugo Gedimino (iš Kauno „Hexagon“ klubo), susipažinau su „Tide of Iron“, o šįsyk jis atsivežė „Axis and Alies“. Dabar galiu tvirtinti, kad šie žaidimai su kareiviukais - tikrai ne vaikams. Šis žaidimas skirtas šešiems žaidėjams, kur kovoja dvi grupės viena prieš kitą. Sąjungininkai: JAV, Rusija ir Anglija. Ir priešai : Vokietija, Japonija ir Italija. Žaidimo pradžioje kiekvienas gauna kariuomenę, užgrobtas žemes ir pinigus, už kuriuos gali dar pirkti kariuomenės. Kiekvienas atlieka savo veiksmus iš eilės: Vokietija, Rusija, Japonija, Anglija, Italija ir JAV. Ėjimo pradžioje perkama kariuomenė, tada atakuojama ir vyksta mūšiai. Po to perstumdoma kariuomenė, kuri nedalyvavo kovose ir sudedama nupirkta kariuomenė į savo industrinius kompleksus. Toliau eina kitas žaidėjas. Žaisdamas turi atsižvelgti į daugybę aplinkybių ir padaryti tuo metu teisingiausią sprendimą. Nors karais domėjausi ir anksčiau, šie žaidimai privertė į II pasaulinį karą pažvelgti kitomis akimis. Juk karas vienu metu vyko visame pasaulyje. Kai žaidi, matai kaip sunku palaikyti puolimą ir Europoje, ir Azijoje. Juk resursai tie patys - turi dėliotis prioritetus. Pačiam teko atiduoti ištisas teritorijas tik tam, kad galėčiau apsiginti nuo vokiečių. Žiūrint iš žmogiškųjų pozicijų - tai žiauru, bet priimant sprendimus, turi žiūrėti plačiau, svarbu apginti strategines teritorijas.
Man teko žaisti už rusu. Kadangi karo pradžioje teko tik gintis, tai daug galvoti nereikėjo. Pirkau kuo daugiau kareivių ir šiek tiek tankų. Kitiems daugiau reikėjo galvoti, vien laivų daugiau nei penkios rūšys, lėktuvų dvi, patrankos. Nors Gediminas ir patarinėjo - klaidų vis tiek nepavyko išvengti ir, jei ne anglų įsikišimas, vokiečiai ko gero būtų užkariavę Maskvą. Tik suplanuojame užkariauti Prancūziją, sutraukiame pakankamai jėgų, o vokiečiai jau sutraukė čia kariuomenę ir dar italai atėjo padėti. Vėl tenka keisti planus. Labai dažnai iki sėkmingo vieno ar kito puolimo pritrūkdavo vieno ėjimo. Todėl turi numatyti toli į prieki, kartais net nepavykęs puolimas, kur prarandi nemažai karių, yra pateisinamas, nes patrauki link savęs priešininko lėktuvus ir leidi, tarkim rusams, sustiprinti (per tą ėjimą) savas pozicijas. Labiausiai šiame žaidime patiko tai, kad jei yra užkariaujama tavo šalis, tu laikinai iškrenti, o jei sąjungininkai išvaduoja - tai vėl grįžti į žaidimą. Kadangi tik Gediminas žaidė šį žaidimą ne pirmą syki, tai pats žaidimas vyko lėtai. Bet, manau, sekantį kartą, būtų įmanoma per tiek laiko sužaisti iki pergalingos pabaigos. Dar kas nustebino - tai pakankamai paprastos taisyklės. Kai jas perpranti, klausimų nebekyla.
IŠVADOS: žaidimas tikrai geras. Turint šį žaidimą, kitų kurį laiką tikrai nereikės. Svarbu turėti rimtą kompaniją. Žaidimas nėra lengvas, todėl žaisti su pradedančiaisiais gretai atsibos.
2009 02 16
Trečiasis grupės susitikimas prasidėjo ir baigėsi bežaidžiant vieną vienintelį žaidimą Axis and Alies Anniversary Edition (2008). Po 9 valandų mokymosi ir žaidimo mes tik įpusėjome partiją. Kadangi pabaiga dar buvo tolokai, nusprendėme, kad pirmai pradžiai užteks. Pirmasis žaidimo įspūdis labai geras ir jo lyginimas su „Risk“ yra visiškai neteisingas.
Pirmas karinis žaidimas, kurį teko žaisti, buvo „Risk“. Po šio žaidimo nusprendžiau, kad kariniai žaidimai yra kūdikystės stadijoje ir kelis metus karinių žaidimų visai nežaidžiau. Šiais metais, dėka draugo Gedimino (iš Kauno „Hexagon“ klubo), susipažinau su „Tide of Iron“, o šįsyk jis atsivežė „Axis and Alies“. Dabar galiu tvirtinti, kad šie žaidimai su kareiviukais - tikrai ne vaikams. Šis žaidimas skirtas šešiems žaidėjams, kur kovoja dvi grupės viena prieš kitą. Sąjungininkai: JAV, Rusija ir Anglija. Ir priešai : Vokietija, Japonija ir Italija. Žaidimo pradžioje kiekvienas gauna kariuomenę, užgrobtas žemes ir pinigus, už kuriuos gali dar pirkti kariuomenės. Kiekvienas atlieka savo veiksmus iš eilės: Vokietija, Rusija, Japonija, Anglija, Italija ir JAV. Ėjimo pradžioje perkama kariuomenė, tada atakuojama ir vyksta mūšiai. Po to perstumdoma kariuomenė, kuri nedalyvavo kovose ir sudedama nupirkta kariuomenė į savo industrinius kompleksus. Toliau eina kitas žaidėjas. Žaisdamas turi atsižvelgti į daugybę aplinkybių ir padaryti tuo metu teisingiausią sprendimą. Nors karais domėjausi ir anksčiau, šie žaidimai privertė į II pasaulinį karą pažvelgti kitomis akimis. Juk karas vienu metu vyko visame pasaulyje. Kai žaidi, matai kaip sunku palaikyti puolimą ir Europoje, ir Azijoje. Juk resursai tie patys - turi dėliotis prioritetus. Pačiam teko atiduoti ištisas teritorijas tik tam, kad galėčiau apsiginti nuo vokiečių. Žiūrint iš žmogiškųjų pozicijų - tai žiauru, bet priimant sprendimus, turi žiūrėti plačiau, svarbu apginti strategines teritorijas.
Man teko žaisti už rusu. Kadangi karo pradžioje teko tik gintis, tai daug galvoti nereikėjo. Pirkau kuo daugiau kareivių ir šiek tiek tankų. Kitiems daugiau reikėjo galvoti, vien laivų daugiau nei penkios rūšys, lėktuvų dvi, patrankos. Nors Gediminas ir patarinėjo - klaidų vis tiek nepavyko išvengti ir, jei ne anglų įsikišimas, vokiečiai ko gero būtų užkariavę Maskvą. Tik suplanuojame užkariauti Prancūziją, sutraukiame pakankamai jėgų, o vokiečiai jau sutraukė čia kariuomenę ir dar italai atėjo padėti. Vėl tenka keisti planus. Labai dažnai iki sėkmingo vieno ar kito puolimo pritrūkdavo vieno ėjimo. Todėl turi numatyti toli į prieki, kartais net nepavykęs puolimas, kur prarandi nemažai karių, yra pateisinamas, nes patrauki link savęs priešininko lėktuvus ir leidi, tarkim rusams, sustiprinti (per tą ėjimą) savas pozicijas. Labiausiai šiame žaidime patiko tai, kad jei yra užkariaujama tavo šalis, tu laikinai iškrenti, o jei sąjungininkai išvaduoja - tai vėl grįžti į žaidimą. Kadangi tik Gediminas žaidė šį žaidimą ne pirmą syki, tai pats žaidimas vyko lėtai. Bet, manau, sekantį kartą, būtų įmanoma per tiek laiko sužaisti iki pergalingos pabaigos. Dar kas nustebino - tai pakankamai paprastos taisyklės. Kai jas perpranti, klausimų nebekyla.
IŠVADOS: žaidimas tikrai geras. Turint šį žaidimą, kitų kurį laiką tikrai nereikės. Svarbu turėti rimtą kompaniją. Žaidimas nėra lengvas, todėl žaisti su pradedančiaisiais gretai atsibos.
Jau seniau buvau atkreipęs dėmesį į šitą žaidimą. Reik susirinkt kompaniją ir įsigyt ;)
AtsakytiPanaikinti