KLUBAS RIKIS: SPALIO 14 DIENA

Šį trečiadienį klube dar nebuvo pajungtas šildymas, taigi temperatūra, manyčiau, buvo apie penkiolika laipsnių. Siekdami labiau sušilti, žaidėme vakarėlių žaidimus. Pradėjome nuo BAUSACK (tai sakyčiau patobulintas JENGA variantas), kurį galima žaisti pagal penkias skirtingas taisykles. Nuo JENGos jis skiriasi tuo, kad jame vietoj penkiasdešimt keturių stačiakampių kaladėlių, šešiasdešimt šešios skirtingų formų ir dydžių medinės detalės. Pirmas variantas, kurį išbandėme, buvo „grandinėlė“. Iš pradžių kiekvienas žaidėjas iš eilės traukdamas po vieną detalę susidaro savo dvylikos detalių eilę. Po to visi žaidėjai, pradedant nuo pirmojo, ima po vieną detalę iš eilės (nesvarbu savo ar kito žaidėjo grandinėlės) ir stengiasi pastatyti kuo didesnį bokštą. Svarbu, kad detalė, kurią norite paimti, butų tuo metu pirma savo eilėje. Rinkdamiesi dėdami detales, stengėmės dėti kuo prastesnes , kad pakenktume priešininkams, todėl nei karto neišnaudojome visų detalių. Paprastai jau paėmus nuo stalo pusę detalių, kai kurių varžovų bokštai jau būdavo sugriuvę.

Po to sužaidėme variantą „eliminacija“. Jis pasirodė pakankamai painus ir, nors tikslas liko kaip ir tas pats - pastatyti kuo didesni bokštą, vis tiek laimėdavo žaidėjas, kuris sugebėdavo priversti varžovų bokštus sugriūti. Šis variantas gana įdomus, bet tai daugiau taktinis žaidimas ir reikalauja nemažai įgūdžių, todėl dar sunkoka spręsti geras, ar blogas. Faktas vienas - tai visai kitoks žaidimas nei man teko žaisti, ir tik sužaidus daugiau, išsirinksiu patį įdomiausią man variantą.

Antras žaidimas, kurį žaidėme buvo JUNGLE SPEED. Tai reakcijos žaidimas, kuris neleis niekam sušalti. Žaidėme devyniese, tai kiekvienas gavome po devynias kortas. Tikslas yra šių kortų atsikratyti. Kiekvienas žaidėjas iš eilės atverčia po vieną kortą ir, jei ši korta savo simboliu sutampa su kurio nors kito žaidėjo korta, reikia kuo greičiau stengtis pagriebti stalo viduryje stovintį totemą. Dvikovoje dalyvauja būtent tie žaidėjai, kurių simboliai sutapo. Pirmas sugriebęs totemą atiduoda varžovui savo atvertas kortas( o jų kartais prisikaupia visai nemažai). Suklydus ir be reikalo sugriebus totemą ( simboliai būna labai panašūs), žaidėjas susirenka visų žaidėjų atverstas kortas. Žaidėjai, išmetę visas savo kortas, išeina iš žaidimo ir laukia kol baigs žaisti visi kiti. Žaidimas baigiamas žaisti tuomet, kai lieka du –trys žaidėjai.

Kad jau taip smagiai žaidėsi drauge, tai apsisprendėme nesiskirti ir sužaisti SABOTEUR. Tenka pripažinti, kad šį žaidimą retokai žaidžiu. Maniau, kad žinau visas taisykles, bet vis dėlto žaidimo metu teko dar šiek tiek pasitikslinti (na dabar tikriausiai jau tikrai visas žinau). Žaidėjų buvo pilnas komplektas - visi dešimt, iš kurių tik trys buvo žaidę anksčiau. Dar pilnai neperpratusių žaidimo taisyklių žaidėjų veiksmai buvo chaotiški, todėl atrodė, kad ne nykštukų yra daugiau, o sabotuotojų. Todėl nenuostabu, kad iš keturių partijų, net tris laimėjo sabotuotojai. Nežiūrint į tai, tokių linksmų partijų dar neteko žaisti. Visi manipuliavo visais kaip tik mokėjo. Manau visi gavome geros nuotaikos dozę.

Kai jau visi pradėjo skirstytis, sužaidėme dar CITADELES( penkiese). Kad būtų įdomiau, sukeitėme kai kuriuos standartinius personažus. Vietoj vagies- raganą, karaliaus- imperatorių, vyskupo- abatą ir vietoj kareivio- diplomatą. Ragana išties visai pagyvina žaidimą, o, be to, nėra tokia baisi kaip žudikas ( žaidėjas bent jau gauna du auksinius), imperatorius, sakyčiau, vidutinis pasirinkimas, labai nuo karaliaus nesiskiria, bet paįvairinimui visai neblogai. Abatas lyg ir turėtų būti neblogas - iš turtingiausio žaidėjo gauna auksinį (realiai dažniausiai negaudavo to auksinio, nes būdavo keli žaidėjai, turintys daugiausiai pinigų). Žaidžiant su diplomatu paaiškėjo dar vienas vyskupo privalumas prieš abatą. Abato rajonų diplomatas negali mainyti į savus. Atrodo smulkmena, bet kai turi neblogų kortelių labai nesinori jų prarasti. Kai žaidi su diplomatu, atsiranda nemažai pastatų po vieną tašką, nes niekas nebijo jų prarasti, juk nėra kam nugriauti.

Taigi apibendrinus, iš naujų personažų patiko tik ragana ir diplomatas. Imperatorius, manau, šiek tiek silpnesnis už karalių, abatas taip pat. Dailininkas, manau, irgi nėra geras pasirinkimas; karalienė man pasirodė įdomesnis. Retai kuris stengėsi šį personažą pasirinkti, o žaidėjo, kuris būtų pasinaudojęs šio personažo privalumais taip ir neatsirado. Ką gi kitą kartą išbandysime likusius, gal pavyks sudaryti idealią pagal mane kombinaciją. Pabaigai tik pridėsiu, kad šio žaidimo autorius, Bruno Faidutti, pats labiausiai mėgsta į žaidimą įvesti devintą personažą - karalienę ir pirklį pamainyti alchemiku. Ir nors daugumai žaidėjų labiau patinka ragana nei žudikas, jis mano, kad žudiko personažas paprastesnis ir įdomesnis.