SAVAITĖS APŽVALGA 2009 SPALIO 26 – LAPKRIČIO 1

Katano salos naujakuriai- 2 partijos,

Race for the Galaxy – 3 partijos,

Manhetten – 1 partija,

Streeat Paintball– 3 partijos,

Marrakech – 1 partija,

Saboteur – 1 partija,

Sankt Petersburg – 1 partija,

Carson sity – 1 partija.

Ši savaitė buvo pakankamai aktyvi ir sužaidžiau nemažai žaidimų. Net tris iš jų žaidžiau pirmą kartą. Apie kai kuriuos iš jų užsiminsiu plačiau.

Katano salos naujakuriai – šįsyk žaidžiau su papildymu, kur gali žaisti šeši žaidėjai. Laukas šiek tiek padidėja, bet ir konkurencija pakankamai didelė. Pats žaidimas labai užsitęsia; jei keturiese galima sužaisti per valandą – pusantros, tai šešiese tai trunka nuo dviejų iki trijų valandų. Atrodo vos keli žmonės prisideda, bet žaidimo trukmė padvigubėja. Bene vienintelis pasikeitimas taisyklėse yra tai, kad statyti kelius ir gyvenvietes galima bet kurio žaidėjo ėjimo metu. Ši taisyklė atsirado todėl, kad pas žaidėjus jau įpusėjus žaidimui labai daug susikaupia resursų ir jei jie nėra panaudojami plėšiko išmetimas labai skaudžiai daugumą paliečia. Bet, kaip minėjau, ši aplinkybė labai stabdo patį žaidimą. O be to, pats plėšikas manau praranda pagrindinę savo funkciją - atimti korteles iš tų, kurie turi jų daugiausiai. Todėl, manau, leistinų turėti kortų ribos perkėlimas nuo septynių iki dešimties būtų geresnis sprendimas. Ir žaidimas bus greitesnis, ir plėšikas išliks toks pat efektyvus. Nes žaidžiant šešiese užsimiršti, kad jo reikia bijoti.

Manhetten – žaidėme keturiese, Nuo žaidimo trise šiek tiek skiriasi. Visų pirma tai konkurencija didesnė, lenta juk lieka ta pati- nepadidėja. Aukščiausias dangoraižis, už kurį yra gaunami trys taškai, nebėra toks efektingas. Žaidžiant trise yra žaidžiami šeši turai ir po kiekvieno iš jų skaičiuojami taškai už aukščiausią dangoraižį. Tuo tarpu žaidžiant keturiese yra tik keturi turai.

Visgi šį žaidimą priskirčiau prie „išgyvenimo“ žaidimų. Žaidi, stengiesi su niekuo nekonfliktuoti, vaidini „taikų avinėlį“, kuris net nesiruošia laimėti ir stebi kaip kiti pešasi tarpusavy. Ir tik pabaigoje tari savo svarų žodį, kai kiti jau ir pasivyti negali.

Marrakech – šį žaidimą taip pat išbandžiau pirmą kartą. Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad labai kokybiškai išleistas. Kilimai kaip tikri, žaidimo kauliukas ir kilimų pardavėjo figūrėlės didelės, kokybiškos. Manau vienintelis trūkumas - šiek tiek slidoka žaidimo lenta, dėl ko žaidimo pradžioje kilimai slidinėja po lentą. Bet kai žaidimas įpusėja, viskas susitvarko. Šis žaidimas, manau, patiks visiems, kuriems patinka „Quoridor“. Žaisti gali nuo dviejų iki keturių žaidėjų. Vėlgi, kaip ir Quoridor, jį įdomiausia žaisti keturiese. Žaidėjai savo ėjimo pradžioje pasuka pirklį į tą pusę, į kurią nori eiti. Tuomet meta kauliuką ir paeina per nurodytą skaičių langelių. Jei atsistojo ant laukelio kur yra vieno iš priešininkų kilimas, turi sumokėti tokią sumą, kiek langelių iš viso užima šis kilimas ( vienas langelis vienas pinigas). Todėl kartais tai gali kainuoti nemažai. Jei atsistojo ant savo kilimo ar tuščio langelio niekam mokėti nereikia. Po to padeda savo spalvos kilimą šalia figūrėlės, bet reikia stengtis taip padėti, kad praplėstumėte savo teritoriją ir kuo labiau „nukenktumėte“ priešininkus. Žaidimo pabaigoje yra skaičiuojami pinigai ir kilimai, kas surenka daugiausiai, tas ir laimi. Žaidimas trunka apie pusvalandį, taigi visai neilgas. Kas mėgsta sunkesnius žaidimus, gilių strategijų čia neras. Pakankami paprastas smagus žaidimas.

Sankt Petersburg – žaidėme penkiese, bet naudojome tik pirmąjį papildymą. Vėlgi tas pats pastebėjimas kaip ir su Naujakuriais - žaidimas ženkliai prailgėja. Esu pripratęs, kad kai žaidžia keturiese žaidimas trunka valandą – pusantros, bet žaidžiant penkiese laikas beveik padvigubėja. Pagal trukmę prilygsta „Caylusui“ , bet pagal strategines galimybes atsilieka. Tenka pripažinti, kad su papildymu šis žaidimas labiau subalansuotas. Kai pažaidi ilgiau šį žaidimą, sužinai kurias korteles verta pirkti ir, jei šios papuola jau pačioje žaidimo pradžioje, pergalė praktiškai „kišenėje“. Bet papildyme šios kortelės kaip tik ir išsiima, ir yra pakeičiamos jau nebe tokiomis efektingomis. Taigi, kaip ir minėjau, žaidimas tampa labiau subalansuotas.

Carson city – tai viena iš šio sezono „šviežienų“, pristatyta šiais metais Eseno mugėje.

Populiaria šiais metais kaubojišką tematika. Savo žaidimo „mechanika“ panašus į „Cuba“, „Caylus“ ir „Age III Empyre“. Panašu, kad žaidimo leidėjai pabandė sujungti šiuos žaidimus ir, įnešę kaubojiškų dvikovų elementą, sukūrė gana įdomų produktą.

Labiausiai šis žaidimas panašus į „Caylus“, esminis skirtumas yra kaubojiškos dvikovos. Šis naujas žaidimo elementas leidžia į tą patį laukelį statyti kelis žmogeliukus, ir kai reikia spręsti, kuriam žaidėjui priklausys pastatas ar pinigai, įvyksta dvikova. Dvikovos laimėtojas gauna viską, o pralošėjas grįžta „pabrukęs uodegą“ pas šeimininką. Sprendžiant kuris žaidėjas laimi, yra skaičiuojami pistoletai, o jie susideda iš: išmesto kauliuko akių skaičius, esamų žmogeliukų rezerve skaičiaus, pistoletų ( kurie yra gaunami pastačius kai kuriuos pastatus) skaičius, personažo pistoletų skaičius ir, jei pavyko laimėti, papildomus pistoletus. Bendra suma ir lemia nugalėtoją. Atrodo galbūt sudėtingai, bet iš tikrųjų pakankamai lengva ir gerai pragalvota sistema. Žaidimas paliko labai gera įspūdį ir trukumų kol kas nepastebėjau. Tikiuosi dar ne syki pavyks sužaisti.