ŽAIDIMO APŽVALGA - WORLD OF WARCRAFT

Šis žaidimas tikrai nepateko į sąrašą žaidimų, kuriuos planavau išbandyti. Visada maniau, kad tai paauglių žaidimas, nes tik jie turi laiko sėdėti 12 valandų ir žaisti vieną žaidimą. Bet kai Gediminas iš Hexagon‘o klubo pasakė, kad tai visai neblogas žaidimas ir pasiūlė sužaisti, nusprendžiau vis dėlto išbandyti (juk jis blogų žaidimų dar nebuvo rekomendavęs).
Žaidimo sudėtis – apie šio žaidimo figūrėles jau buvau prisiskaitęs gerų atsiliepimų, dabar galėjau įsitikinti, kad jos tikrai kokybiškos ir gražios. O jei dar jas nuspalvojus, jos būtų nepakartojamos. Šios figūrėlės - tai įvairūs monstrai, kuriuos žaidimo metu reikia užmušinėti, kad pasikeltum savo lygį ir, gavęs įvairių daiktų, galėtum stiprinti savo personažą. Žaidimo lenta taip pat nemaža, ji suskirstyta į žemes, per kurias keliaudami personažai žudo įvairius monstrus. Iš viso yra 9 personažai. Kiekvienas žaidėjas pasirenka vieną iš jų ir gauna vis1 komplektą kortelių, kurias žaidimo metu gali pirkti ir stiprinti savo personažą.
Žaidimo tikslas – kartu su savo komanda rasti pabaisą (bosą) ir jį užmušti. Bet bosas yra labai stiprus, todėl žaidimo eigoje reikia pasikelti savo „lygį“ ir įsigyti įvairių daiktų, kad būtų įmanoma tai padaryti. Žaidžia dvi komandos. Jei žaidžia keturi žaidėjai, tai kiekvienoje komandoje yra du personažai; jei šešiese - tai komandoje yra trys personažai. Mes žaidėme keturiese. Žaidimo pradžioje kiekviena komanda gauna po keturias misijas ir išdėlioja monstrus nurodytose žemėse. Misijos yra suskirstytos į keturias kategorijas pagal sunkumą(pradedama, aišku, nuo lengviausių). Vėliau pačios komandos sprendžia kada pereiti prie sunkesnių misijų.
Žaidimo eiga – kiekviena komanda turi iš viso tik 15 ėjimų, taigi žaidimas tęsiasi 30 ėjimų. Komandos eina paeiliui ir atlikinėja savas misijas. Ne visada pavyksta savo ėjimo metu užmušti kokį monstrą, nes jie būna tolokai vienas nuo kito. Be to, kartais reikia sunaudoti ėjimą, kad po mūšio atgautum jėgas, nusipirktum ar parduotum daiktų ar burtų. Todėl ėjimų tikrai labai mažokai ir reikia labai gerai pagalvoti ką kuriuo metu geriausia daryti. Taip pat žaidimo metu kartas nuo karto yra ištraukiamos įvykių kortos, kurios šiek tiek keičia patį žaidimą (pvz. leidžia atsisakyti kai kurių misijų ir vietoj jų traukti kitas). Be monstrų, kuriuos užmušus yra gaunami taškai, taip pat yra mėlyni monstrai, kurie trukdo laisvai judėti žemėmis ir kartais, norint įvykdyti misiją, reikia juos užmušti, nors jokių taškų už juos negauni. Kadangi vienam užmušti monstrą yra sunku, tai dažniausia keliaujama dviese ir, užmušus jį, gautus taškus, pinigus ir daiktus dalijamasi po lygiai. Įvykdžius misiją yra traukiama naują kortelė, bet prieš tai žaidėjai patys sprendžia kokio sunkumo misijas vykdys. Monstrai yra užmušinėjami kauliukų pagalba. Priklausomai nuo personažo išsivystymo jis meta tam tikrą kiekį raudonų, mėlynų ir žalių kauliukų. Žali kauliukai yra jūsų gynyba, mėlyni pataikymai ir raudoni gynyba- pataikymai. Taip pat yra magijos ir personažų kortelės, kurios leidžia sukeisti ar permesti tam tikrą kiekį kauliukų. Po sėkmingų metimų, yra metami dar papildomi kauliukai. Kai komanda išmeta kauliukus, jie sumuojami ir tuomet paaiškėja ar monstras užmuštas ar ne. Jei jis gyvas, tai jis kontratakuoja ir, jei komanda neturi pakankamai gynybos, ji praranda gyvybes. Tada komanda atakuoja vėl ir jei vėl nepasiseka užmušti, monstras vėlgi kontratakuoja. Paprastai monstrai užmušami iš pirmo karto, bet jei nepavyksta užmuši iš trečio karto - šansų išgyventi beveik nėra.
Pastebėjimai – anglų kalba yra pakankamai svarbi, nes reiki kuo geriau išvystyti savąjį personažą, kai kurios kortelės lengvai suprantamos, nes yra nupiešti simboliai, bet kitose tik tekstas. Aišku, žaidžiant trečią kartą su tuo pačiu personažu - viską žinosite atmintinai.
Norint išsidėlioti žemėlapį, personažų korteles, įvairius žetonus, vietos ant stalo reikia labai daug. Jei būtume žaidę šešiese, būtų tekę žaisti ant žemės, nors stalą turiu pakankamai didelį. Pats žaidybinis procesas labai primena kompiuterinį variantą ir kovojat su silpnesniais monstrais, darosi tiesiog neįdomu. Pati kova tampa tiesiog rutina, iš karto žinai, kad laimėsi. Pats įdomiausias dalykas - tai kovos tarpusavyje. Jėgos dažniausiai būna apylygės ir kartais daug ką lemia fortūna. Mes susikovėme dar neįpusėjus žaidimui, priešininkai jau buvo gerai išsivystę ir visai „nenukraujavę“. Bet ir tai pavyko atsilaikyti beveik 10 ratų. Jei nepavyksta iki žaidimo pabaigos užmušti monstro-boso, tada komandos kovoja tarpusavy ir kova gali tęstis daugiau nei valandą. Ir tik tada išaiškėja, kuri komanda laimėjo žaidimą. Iš tiesų šiame žaidime labiausiai ir patiko tarpusavio kovos, jos neneša labai daug taškų, bet be jų pats žaidimas būtų tiesiog neįdomus. Kovos su monstrais yra pakankamai trumpos, jos retai kada trunka daugiau nei trys ratus. Jei kovojate su stipriu monstru, reikia pataikyti tik aukštus skaičius, o jei pataikote kelis mažus tai skaudžiai nukenčiate: prarandate arba gyvybes arba kauliukų metimus.. Kiekviename rate jūsų gyvybių mažėja ir vis metate mažiau kauliukų, todėl atsilaikyti tris ratus gana sudėtinga. Kovojant prieš kitą komandą, viskas skaičiuojama šiek tiek kitaip, todėl kova įdomesnė.
Įdomu būtų pabandyti žaisti ir šešiese, nes reikėtų žaisti visai kitaip. Nesu didelis ilgų žaidimų fanas, bet žaidžiant ilgą žaidimą įspūdžiai lieka ilgiau, po trumpo žaidimo viskas greitai ir užsimiršta. Manau, kad šis žaidimas yra geras ir kiekvienas tikras žaidimų mėgėjas bent kartą turėtų jį sužaisti.