ĮSPUDŽIAI IŠ „KATANO SALOS NAUJAKURIŲ“ ČEMPIONATO

Šis čempionatas Lietuvoje jau vyko trečią kartą. Ir jame dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius - net 55 žaidėjai. Čempionatas vyksta dvi dienas. Pirmąją dieną vyksta keturi atrankiniai raundai. , o antrąją dieną pusfinaliai ir finalas. Po kurio ir yra paskelbiamas žmogus, kuris tampa čempionu ir įgyją teisę atstovauti Lietuvai pasaulio čempionate. Norint patekti į pusfinalį, reikia patekti tarp 16 stipriausių žaidėjų. Pats čempionatas vyksta šveicariška sistema: tai yra stipriausi susitinka su stipriausiais, silpniausi žaidžia su silpniausiais. Tik pirmojo raundo metu susitinka žaidėjai suskirstyti atsitiktinai, vėliau, po pirmojo raundo, yra suvedami rezultatai ir keturi žaidėjai, turintys aukščiausius reitingus žaidžia prie pirmojo stalo, sekantys keturi žaidžia prie antrojo ir t.t. Reitingai nustatomi tokia tvarka: svarbiausias skaičius yra pergalių suma, jei žaidėjai turi vienodai pergalių, tai tuomet skaičiuojama surinktų taškų suma.

Pirmas raundas. Šis žaidimas man pačiam buvo kiek netradicinis. Retai kada žaisdamas renkuosi „grudų/ rudos“ strategiją. Bet šiame žaidime žaidi taip, kaip tau leidžia priešininkai - ne visada pavyksta likti ištikimam savo strategijai. Pasistatęs keturis miestus ir dvi gyvenvietes, laimėjau.

Antras raundas. Šį sykį jau teko žaisti prieš varžovus, kurie turėjo po pergalę ( Adalia, Simakas, Robis) ir kiekvienas iš mūsų puikiai suprato, kad antroji pergalė atveria duris į pusfinalį. Žaidimas ėjosi apylygiai, buvau ištikimas savajai gyvenviečių strategijai ir fortūna atėjo kaip tik laiku. Kai atėjo laikas užbaigti šį žaidimą vietoj reikiamo vieno taško galėjau surinkti net du. Turėjau pakankamai resursų tiek gyvenvietei, tiek miestui.

Trečias raundas. Šis žaidimas vyko prie pirmojo stalo, taigi varžovai buvo visi tuo metu didžiausią reitingą turintys žaidėjai, laimėję abu susitikimus: Jonas Ragaišis, Tomas Petrauskas ir Radisacha. Partija prasidėjo gana netikėtai ir Tomas Petrauskas (Vilniaus stalo žaidimų klubo įkūrėjas) labai įsiveržė į priekį. Visi puolėme vytis, bet kai lyderis turi nemažai gyvenviečių tai ir kolektyvinės pastangos pristabdyti tampa bevaisės. Visą žaidimą vijausi ir surinkau 8 taškus, iki 9 taško pritruko tik vieno bet kokio resurso. Tenka pripažinti, jog Tomas sužaidė labai gerai, ir sugebėjo laimėti, kad ir kaip mes jam trukdėme.

Ketvirtas raundas. Vėlgi žaidžiau prie pirmojo stalo. Varžovai beveik nepasikeitė, tik merginą pakeitė Matas Jūras. Nors jau 100% žinojome, kad į pusfinalį mes patekome, pasiduoti nei vienas nesiruošėme. Iš pradžių kova vyko apylygė, bet Tomas, kaip ir praeitame žaidime, išsiveržė į priekį. Kai jau buvau besusitaikąs su pralaimėjimu, staiga pasisekė. Šiame žaidime labai trūko rudos, todėl retai kas statėsi miestus, o išsivystymo kortų beveik nepirkome. Savo ėjimo metu išmečiau 10 ir priešininkai labai apsidžiaugė, nes gavo rudos. Bet aš panaudojau „monopolio“ kortelę ir susirinkau 8 rūdas. Kadangi ir kitų resursų turėjau nemažai, iš karto pasistačiau du miestus ir pasiėmiau dvi išsivystymo kortas (ten buvo du riteriai). Praktiškai „monopolio“ kortelė man uždirbo 4 taškus (per sekančius du ratus aš įsigijau dar vieną riterį), beliko tik savo ėjimo metu vis atversti po riterį ir tikėtis, kad Tomas nespės surinkti 10 taškų anksčiau nei tai padarysiu aš. Laimei nespėjo.

Rezultatas. Važiuodamas į čempionatą tikėjausi patekti į pusfinalį ir pažaisti su stipriais varžovais. Tik žaisdamas su stipriais varžovais, kažko naujo išmoksti ir pamatai savo silpnąsias vietas. Dvi partijos prie pirmo stalo pilnai pateisino mano lūkesčius, o pergalė netgi su kaupu. Abu žaidėjai, su kuriais du kartus žaidžiau prie pirmojo stalo, pateko į finalą. Taigi turėjau galimybę žaisti tikrai su vienais iš stipriausių žaidėjų. Trys pergalės ir 38 taškai, buvo antras rezultatas iš 55 dalyvavusių žaidėjų. Pernai laimėjau tik dvi pergales ir surinkau 28 taškus ( tada buvau 8). Dalyvavimas čempionatuose yra labai naudingas - gali ne tik pasitikrinti jėgas, bet ir susipažinti su kitais stalo žaidimų mėgėjais.

Kadangi nepavyko suderinti Katano salos naujakurių ir Carcassonne čempionatų ( jie vyko tuo pačiu metu), atsisakiau žaisti pusfinalyje. Vis dėlto Carcassonne žaidimas man labiau patinka. Todėl labai norėjosi išbandyti jėgas su kitais žaidėjais. O be to, viliojo ir Carcassonne laimėtojo prizas - kelionė į stalo žaidimų mėgėjų meką - į Esseno (Vokietija) stalo žaidimų parodą.