SAVAITĖS APŽVALGA 2009 LAPKRIČIO 2 – LAPKRIČIO 8

Nardai (trumpieji) - 4 partijos
World of Warcraft - 1 partijai
Ligretto – 1 partija
Sankt Patersburg – 1 partija
Fjorde – 1 partija
Race for the Galaxy – 1 partija
Marrakesh – 2 partijos
Battle Lore – 1 partija
Relikt – 1 partija
Ticket to Ride (card game) – 1 partija

Ši savaitė buvo pakankamai derlinga, nepamenu kada anksčiau esu žaidęs tiek daug skirtingų žaidimų.
Nardai – tai vienas iš senesnių žaidimų, žaidžiamas visame pasaulyje. Populiariausias artimuosiuose rytuose: Turkijoje, Armėnijoje, Gruzijoje, Irane. Man šis žaidimas patinka daugiausiai todėl, kad net beviltiškoje situacijoje dar ne viskas prarasta ir yra šansas laimėti. Šiame žaidime visada verta kovoti iki galo, nes kol nors vienas priešininko žetonas yra prieš tave dar gali visko atsitikti. Jame yra nemažas sėkmės faktorius, bet jei esi silpnas strategijoje sėkmė tau nepadės. Juk nieko nėra labiau nepastovesnio už sėkmę. Žaidžiau tik trumpuosius nardus. Jie tikrai trumpi, partija trunka apie 15- 20 minučių. Planuoju išbandyti ir kitus variantus, o jų tikrai daug...
World of Warcraft – tokius ilgus žaidimus retokai kada prisiruošiu išbandyti, bet, kai jau išbandau , tai lieku visuomet sužavėtas. Patiko ir šis, nors valandą aiškinomės taisykles, šešias valandas žaidėme ir dar valandą aptarinėjome. Jei sužaidi žaidimą ir yra apie ką pasišnekėti – vadinasi žaidimas tikrai geras. Aišku, dažnai jo nepažaisi, nes su naujokais nėra taip įdomu, o surinkti mokančių kompaniją ne visada lengva.
Ligretto – tai reakcijos žaidimas, todėl retai kada jį žaidžiu. Žaidėme šešiese iki šimto taškų ir netgi pasisekė laimėti. Net neprisimenu prieš kiek metų šį žaidimą laimėjau paskutinį kartą. Reakcijos žaidimai tikrai ne mano arkliukas. Bet prieš žaidžiant kažką sunkesnio - šis žaidimas puikus apšilimas.
Sankt Petersburg – tai vienas iš geresnių vidutinio sunkumo ekonominių žaidimų. Esu žaidęs daug kartų ir su įvairiais žmonėmis ir daugumai šis žaidimas patiko. Dažniausiai laimiu, kai surenku visus dešimt aristokratų, ir žaidimo pabaigoje gaunu už juos penkiasdešimt penkis taškus. Bet norint laimėti nereikia aklai laikytis savos strategijos, o žaidi kaip leidžia tau priešininkas. Taip jau atsitiko, kad aristokratų surinkau tik penkis, bet pastatų prisistačiau nemažai. Pasirodo ir taip galima laimėti. Tik kažko abejoju, kad ir sekantį kartą tokia strategija pasiteisintų? Na reiks paabandyti.
Marrakesh – žaidėme šį žaidimą trise. Vis dėlto man šis žaidimas labiau patinka kai žaidžiame arba dviese, arba keturiese. Žaidžiant trise dažniausiai supuola dviese ant vieno ir, kai jį sulupa, aiškinasi tarpusavy. Mėgstu žaidimus, kuriuose bent kažkas priklauso nuo manęs. Tuo tarpu žaidžiant Marrakesh‘ą tai įmanoma tik žaidžiant dviese. Pastaruoju metu man vis labiau pradeda patikti žaidimai dviese, bet kaip žaidimas dviem Marrakesh‘as silpnokas. Manau kad jį kaip ir „Quoridor“ įdomiausia žaisti keturiese.
Reliktas – tai nuotykinis kortinis žaidimas. Jį gali žaisti nuo dviejų iki penkių žaidėjų. Trukmė apie keturiasdešimt minučių. Tikslas - surinkti kuo daugiau brangakmenių, kuriuos norint gauti, reikia toje eilėje kur yra jus dominantis brangakmenis sudėti kuo didesnės vertės savo spalvos kortų. Bet varžovai nesnaudžia ir jie, naudodamiesi savomis kortomis ir specialiomis veiksmo kortomis, pasistengs, kad jums pasiekti savo tikslą būtų labai sunku. O jei jiems pasiseks, jie įbruks jums brangakmenius, už kuriuos jūs gausite minusinius taškus. Žaidimo metu situacija labai greitai keičiasi, todėl pats žaidimas labai interaktyvus. Kai prieš kelis metus išbandžiau pirmą kartą šį žaidimą, supratau, kad kortiniai žaidimai savo įdomumu puikiai gali konkuruoti su stalo žaidimais. Kitaip tariant kam mokėti daugiau už stalo žaidimą,jei kortinių žaidimų efektas tas pats?
Ticket to Ride (card game) – tai pirmas žaidimas iš didžiosios Ticket to Ride šeimos, kurį aš išbandžiau. Todėl kol kas susilaikysiu nuo šio žaidimo vertinimų su kitais šio žaidimo atstovais. O jų per pastaruosius kelis metus labai daug buvo išleista. Labiausiai mane nustebino, kad tai ne tik lengvas strateginis žaidimas, bet taip pat ir atminties. Nėra taip paprasta prisiminti visas vagonų spalvas, kurios jau yra įdėtos į krūvą. Kai aiškino taisykles, tai jis man pasirodė panašus į kortinį žaidimą Mamma Mia. Bet pastarojo ir pats dar neišbandžiau, taigi dar turėsiu progą juos sulyginti. Žaidimas išleistas labai kokybiškai, spalvos gražios, dizainas taip pat patiko. O ir pats žaidimas labai lengvai ir greitai žaidžiasi. Ir pasirodė, kad visai „kabinantis“. Sužaidus kartą norisi dar.