2010 m. spalio 18 d., pirmadienis


Stalo žaidimų klubas „Rikis“ skelbia naująjį sezoną

Žmonės, kurie lankosi ar lankydavosi „Rikio“ klube jau žino, kad kiekvienais metais „Rikis“ vasarą atostogauja, o rudenį vėl atnaujina savo veiklą. Klubas veikia jau daugiau nei tris metus ir šie metai niekuo nesiskiria nuo ankstesniųjų. Mes ir vėl renkamės, tik šį sykį naujoje vietoje. Neseniai duris atvėrusioje parduotuvėje „Rikis“. Ją rasite centre, Vilniaus g. 31. Manau, kad ši vieta bus daugeliui patogi ir lengvai surandama.

Šiais metais mes rinksimės ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 18 valandos. O baigsim kada patys panorėsim, nes dabar esame nuo nieko nepriklausomi, net nuo parduotuvės darbo laiko.

Ketvirtadieniais - daugiau dėmesio planuojame skirti kariniams stalo žaidimams. Lietuvoje kariniai žaidimai dažnai tapatinami su miniatiūrų žaidimais, bet tai visai skirtingi dalykai. Visame pasaulyje labai populiarėja pagal tikrus mūšius sukurti kariniai stalo žaidimai. Taip pat planuojame žaisti ir lengvesnius strateginius, ekonominius stalo žaidimus.

Penktadieniais - planuojame žaisti klasikinius, laiko patikrintus žaidimus, tokius kaip: malūnas, nardai, tvirtovė, šachmatai, domino, go ir daugelis kitų. Taip pat šiuolaikinius: abalone, gipf, yinsh, punct ir kitus. Pats šiuo metu daugiau domiuosi šiais žaidimais ir man yra įdomu išbandyti „Tvirtovę“ pagal skirtingas taisykles, ar sužaisti indiškus šachmatus – „Četurandžą“ keturiese. O kur dar kiniški šachmatai, japoniški ar šachmatai pagal taisykles kaip žaidė iki 16 amžiaus. Vien su nardų lenta galima žaisti daugiau nei 10 visiškai skirtingų žaidimų. Todėl, tikiuosi, kad penktadieniais rinksis žaidėjai, kurie po sunkios darbo savaitės turės jėgų ir noro pamąstyti prie stalo žaidimų lentos.

O visus pastebėjimus ir įspūdžius iš šių stalo žaidimų vakarų aprašysiu savo tinklaraštyje.

2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis

Nauji iššūkiai

Spalio 9 dieną įvyko didelis įvykis mano gyvenime - buvo atidaryta mūsų stalo, miniatiūrų žaidimų ir kitų hobio priemonių parduotuvė „Rikis“. Tai bendras UAB „Rikio pramogų“ ir UAB „Furor games“ projektas. Atidarymas buvo labai lauktas, bet tuo pačiu ir netikėtas. Kažkaip labai jau greitai viskas įvyko. Tie keli mėnesiai pasiruošimo praėjo kaip viena diena.

Parduotuvė yra centre Vilniaus g. 31, vidiniame pasažo "Plaza 31/1" kiemelyje (įėjimas pro bromą iš Vilniaus gatvės, priešais "Žinijos draugiją").

Joje šiuo metu jau galima rasti:
- Daugybę stalo žaidimų ( pasirinkimas tikrai didžiausias Vilniaus mieste), pas mus sau žaidimą galės rasti ir patys mažiausieji ir patyrę stalo žaidimų mėgėjai;
- Karinius miniatiūrų žaidimus (Warmachine/Hordes, INFINITY, Flames of War, AT-43);
- Karo istorijos literatūros;
- Pagal autentiškus pavyzdžius rekonstruotus senovinius stalo žaidimus (šiuos žaidimus gaminu aš pats ir jais bus prekiaujama tik šioje parduotuvėje);
- Didžiausias pasirinkimas Vilniaus mieste modelių (suklijuojami plastikiniai, kartoniniai);
- Hobio reikmenys (dažai, teptukai, įrankiai).

Parduotuvė yra beveik 100 kvadratinių metrų ir joje šiuo metu stovi 6 dideli stalai, skirti klientams žaisti stalo ir miniatiūrų žaidimus. Taip pat planuojama labai daug klubinės veiklos, bus organizuojami įvairūs reguliarūs susitikimai, renginiai, čempionatai. Visi parduotuvės savininkai patys yra stalo ir miniatiūrų žaidimų entuziastai, todėl stengsimės, kad mūsų parduotuvė taptų namais tokiems pat „ligoniams“ kaip ir mes. Žinoma, nepamiršime ir kitų klientų, didelį dėmesį skirsime jauniesiems žaidėjams, kas antrą sekmadienį planuojame organizuoti šeimų stalo žaidimų popietes. Apie visus renginius pranešime parduotuvės facebuk‘e.

2010 m. kovo 19 d., penktadienis

Karinių stalo žaidimų klubo “Rikis” susitikimas


Vasario 14 dieną įvyko antrasis sekmadieninis Karinių stalo žaidimų klubo „ Rikis“ susitikimas. Šįsyk karaliavo miniatiūrų žaidimas AT-43. Jį įsigijau tik prieš savaitę, todėl žaidimas labiau priminė taisyklių aiškinimąsi nei rimtą kovą. Nemažai laiko užtruko kol susikomplektavome armijas, o kad labai „negrybautumėme“ pasikvietėme kelis rimtesniusir labiau patyrusius žaidėjus į svečius. Pats žaidžiau už Therens‘us ir sužaidžiau po vieną kartą prieš skirtingas armijas: ONI, Cogs ir Karmans‘us. Laikas praėjo labai greitai.

Be šių žaidimų dar žaidėme Pocket Battles ir Stronghold. Karinius žaidimus mes žaidžiame kiekvieną trečiadienį Antakalnio klube nuo 18 valandos iki 22. O vieną kartą per mėnesį renkamės sekmadienį 12 valandą ir žaidžiame visą dieną. Sekmadieniniai susitikimai daugiau skirti ilgiems kariniams žaidimams, kurių trukmė nuo 6 iki 12 valandų. O tokių karinių žaidimų yra labai daug. Kol kas klubo nariai turi tik du: Axis and Alies ir Vyctori lost, todėl klubo susitikimus paįvairiname trumpesniais žaidimais: Tide of Iron, Batle Lore, Pocket Battles, Stronghold, AT-43 ir kitais. Manau artimiausią mėnesį daugiausiai žaisime AT-43, nes balandžio 17 dieną vyks turnyras, todėl laiko liko mažokai. Reiks skubėti ruoštis...

2010 m. kovo 13 d., šeštadienis

NAUJAS ŽAIDIMAS MANO KOLEKCIJOJE:

MINIATIŪRŲ ŽAIDIMAS AT – 43

Pastaruosius tris mėnesius daug domėjausi miniatiūrų žaidimais, norėjosi išsirinkti tokį, kuris man labiausiai patiktų. Visgi šie žaidimai nėra pigūs, todėl negali jų „keisti kaip kojinių“. Todėl prieš pirkdamas daug domėjausi tuo, kas yra ir, neskubėjau rinktis. Iš pradžių pasidomėjau visais žaidimais, kuriuos pardavinėja Lietuvoje. Labiausiai patiko Warhammer Historical, kuris, deja, Lietuvoje nėra populiarus. Tikslas buvo ne tik turėti gerą žaidimą, bet taip pat turėti ir stiprių partnerių, su kuriais būtų įdomu žaisti. Todėl pasirinkimas, sakyčiau, kol kas nėra didelis: 6-7 žaidimai. Iš visų išbandytų žaidimų labiausiai patiko AT-43. Jis dinamiškas ir kaina (kai leidėjai pradėjo leisti Armijos dėžes) labai patraukli. Nusprendžiau ne tik jį įsigyti, bet taip pat populiarinti šį žaidimą ir pardavinėti. Smagu, kad jau yra nemaža bendruomenė, bet norisi daugiau turnyrų. Taigi, mano organizuojamas karinių žaidimų klubas prisidės, kad turnyrų būtų dar daugiau.


Įsigijau dvi armijas: UNA ir Therians. Džiaugiuosi, jog šis žaidimas mano šeimoje patiko ne tik man vienam. Mano mažajai dukrelei taip pat labai patiko. Todėl daugiau nei penkis kartus per dieną liepia nuimti armijos dėžes nuo spintos ir rodyti. Jai taip pat labiausiai patinka Therians armija, kaip ir man. Turėtų išaugti gera žaidėja, bet teks dar palaukti, nes jai vasarą sueis dar tik du metukai.

2010 m. kovo 9 d., antradienis

Senieji stalo žaidimai atgimsta ir Lietuvoje

Jau senokai mane domino senieji, kaip mėgstu sakyti, „laiko patikrinti žaidimai“.

Pačiam labai įdomu, kokius žaidimus žaidė mūsų protėviai Lietuvoje XII-XV amžiuje ir vėliau. Turiu pastebėti, kad senieji žaidimai savo strateginėmis galimybėmis mažai kuo nusileidžia šiuolaikiniams žaidimams, ir netgi didesniąja dalimi lenkia.

Siųstis iš užsienio šiuos žaidimus labai brangu. Tokių stalo žaidimų gamyboje naudojamos natūralios medžiagos: medis, oda, molis, linas, akmuo, kaulas, ragas ir t.t. Tokie stalo žaidimai yra 100% rankų darbo, todėl kaina dažnai perkopia 100 litų ribą.

Anksčiau pats labai aktyviai domėjausi senaisiais amatais, dalyvaudavau eksperimentinės archeologijos stovyklose, todėl nusprendžiau pasinaudoti savo sukauptomis žiniomis ir pabandyti pasigaminti senuosius žaidimus. Taip gimė dar viena UAB „Rikio Pramogos“ veiklos sritis – senųjų stalo žaidimų gamyba ir pardavimas.

Kol kas dar tik eksperimentuojame ir gilinamės į šią sritį. Bedirbant iškilo daugybė klausimų, į kuriuos labai smagu ieškoti atsakymų. Tikiuosi greitai tobulėsime ir sieksime gaminti autentiškus, pagamintus pagal senas technologijas stalo žaidimus.

Pirmoji vieta, kur galima buvo pamatyti, pačiupinėti ir pažaisti senuosius žaidimus, tai neseniai vykusi Kaziuko mugė. Žmonių susidomėjimas buvo tikrai nemažas, todėl sunku būtų ir suskaičiuoti kiek partijų teko sužaisti per šias tris dienas. Namo parsivežiau vos kelis neparduotus žaidimus, todėl net nufotografuoti nėra ką. Iki gegužės mėnesio planuojame asortimentą padidinti iki dešimties stalo žaidimų. Daugiau dėmesio teiksiu tiems žaidimams, kurie buvo žaidžiami Lietuvoje arba aplinkiniuose kraštuose.

2010 m. sausio 16 d., šeštadienis

VIDEO APŽVALGA: TALUVA

Sveiki, pagaliau baigiau pirmąją (tikiuosi ne paskutiniąją) video apžvalgą. Kai žiūrėdavau kitų padarytas video apžvalgas, matydavau daug trūkumų, ir maniau, kad pats galėčiau tai padaryti žymiai geriau. Bet darydamas šią apžvalgą įsitikinau, kad iš šalies viskas atrodo daug lengviau.
Bet, kaip sako profesionalai, kadangi tikrai gerai išeis tik dešimta apžvalga - tai reikia kuo greičiau nufilmuoti devynias pirmąsias.
Gero žiūrėjimo.


2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis



AT 43

Seniai jau planavau išbandyti šį žaidimą. Ir tam buvo keletas priežasčių: visų pirma man labiausiai patinka žaidimai dviem; senokai domiuosi istorija, todėl kariniai žaidimai man taip pat prie širdies. Girdėjau, kad šis žaidimas labai dinamiškas ir greitas ir, kas svarbiausia, pakankamai realistiškas. Vaikystėje, kaip tikriausiai ir daugelis kitų, nemažai laiko praleidau žaisdamas kareivėliais. Ir šis užsiėmimas man labai patiko. Turėjau pakankamai didelę armiją. Dabar ir pačiam sunku suprasti kaip galėjo būti įdomu žaisti be kažkokių konkrečių taisyklių, netgi be varžovo. Bet laikai pasikeitė, todėl dabar vertinant karinius žaidimus, labai svarbu, kad taisyklės būtų kiek galima labiau realistiškos. Žaisti su kareivėliais berniukai tikriausiai nenustoja visa gyvenimą, tik kai suaugi norisi, kad šis užsiėmimas leistų tau mokintis ir ugdytis naujus įgūdžius. Kad galėtum pergudrauti priešininką, geriau už jį taktiškai sužaistum. Bet jei žaidime viską lemia aklas atsitiktinumas, jis yra nesubalansuotas ir reikia daryti veiksmus, kurie yra nelogiški tam kad laimėtum, tai toks žaidimas dabar jau manęs nebesudomins. Miniatiūrų žaidimuose mane gąsdino tik viena jų savybė - tai kaina. Bazinio komplekto kaina tikrai nebūna didelė, bet kartas nuo karto įsigyji papildomus būrius, herojus ir galutiniame variante suma tampa įspūdinga. Bet kai vieną sykį pabandžiau suskaičiuoti kiek verta dabartinė mano stalo žaidimų kolekcija( pirminiais paskaičiavimais ji seniai perkopė per 10 tūkstančių) - tai supratau, kad tikro stalo žaidimų mėgėjo tikrai negąsdina kaina. Daug svarbiau ką gali nusipirkti už tuos pinigus ir emocijos, kurios tave užplūs žaidžiant šį žaidimą. Beje AT-43 yra vienas iš pigesnių miniatiūrų žaidimų.
Žaisti teko taip pat prieš naujoką - taigi abu buvome kaip ir vienodoje situacijoje. Egidijus iš Furor‘ų trumpai paaiškino taisykles. Ne visas perpratau iš karto - juk geriausia mokytis žaidžiant. Aš žaidžiau už Red Blok‘us, o priešininkas gavo Beždžionių armiją. Kiekvienas gavome po keturis junginius: pėstininkai, spec. padalinys, sunkiai ginkluoti pėstininkai ir aparatas, kurį galbūt galėtume pavadinti vaikštančiu tanku. Kadangi Beždžionės buvo stipresnės, jų daliniai buvo mažesni. Tokiu būdu buvo subalansuotos armijos. Iš pradžių susidėliojome landšaftą: įvairius konteinerius, tvoreles, tiltus. Įdomus jausmas...... Dėliodamas supranti, kad nuo to kaip susidėsi, priklauso laimėsi ar pralaimėsi, bet kaip tai padaryti geriau, žalio supratimo neturi.
Po to susidėjome dalinių korteles, būtent pagal tą eiliškumą, mes ir turėsime judinti dalinius. Pradžioje rato yra metamas kauliukas it tokiu būdu paaiškėja kas eis pirmas. Tada daugiausiai išmetęs žaidėjas nusprendžia: ar jis darys ėjimą pirmas, ar antras. Štai tada ir prasideda žaidimas . Kiekvienas žaidėjas judina po vieną dalinį, tada vieną dalinį judina kitas žaidėjas ir t.t. Kiekvienas dalinys turi savo savybes, pagal kurias sužinome per kiek jis gali daugiausiai pajudėti savo ėjimo metu, kokia jo gynyba, puolimas ir t.t. Taip pat jis gali pasirinkti kokius veiksmus jis atliks. Galbūt po savo ėjimo jūs dar duosite papildomą įsakymą slėptis, kas leidžia kiek sumažinti sėkmingos priešininkų atakos žalą. Pirmame rate mes tik judėjome ir užsiiminėjome pozicijas, aišku čia teko ir priimti sprendimus kaip geriau paskirstyti pajėgas žaidimo lauke. Pasirinkau atsargesnį variantą ir stengiausi laikyti dalinius daugiau mažiau šalia. Antrame rate jau per pirmą priešininko ėjimą mano pėstininkai pakliuvo į ugnies ruožą ir, praktiškai, pusė būrio buvo sunaikinta. Atrodė, kad visai saugiai jie už konteinerio pasislėpė, bet paaiškėjo, kad didesnė būrio dalis buvo priešininko gerai matoma. Tokia mūšio pradžia buvo labai netikėta, todėl užsiėmiau gynybine taktika, pasistengiau sutraukti dalinius labiau į vieną pakraštį ir laukti kas bus. Trečias ratas taip pat buvo labai nevykęs. Priešininkas su savąja sunkiąja artilerija pajudėjo manęs pabaiginėti. Ketvirtajame rate labai svarbu buvo gauti pirmumo teisę judinti dalinius, nes dauguma mano ir priešininko dalinių buvo atsidengę ir perėję į artimą kovą. Tenka pripažinti, kad žaidėme labai neatsargiai. Bet aš taip darau visada, nes manau, kad taip geriausia susipažinti su žaidimo galimybėmis. Kadangi man pasisekė, ir aš atakavau pirmas, pavyko sunaikinti priešininko sunkiąją mašiną. Dar pasidarbavo snaiperiai ir buvo sunaikinti dar ir varžovo sunkieji pėstininkai. Kadangi priešininkas net neketino atsitraukti, užvirė artima kova ir žaidimas greitai baigėsi, priešintis priešininkui tik su pėstininkais nebebuvo prasmės.
Kai žiuri filmą ir ten rodo kaip kažkuris dalinys papuola į kryžminę ugnį, ir prašo, kad kiti pridengtų, įsivaizduoji, kad supranti situacijos sudėtingumą. Bet tik sužaidęs, vaizdžiai pamačiau, kad praktiškai nėra tokios vietos už kurios tu galėtum pasislėpti ir priešininkas tavęs negalėtų pamatyti ir apšaudyti. Jei jis tavęs nepamatys iš vienos pusės, tai iš kitos tikrai prigriebs. Turi mastyti atsižvelgdamas į situaciją, ir judinti visus dalinius taip, kad jie galėtų padėti vienas kitam pakliuvus į atvirą zoną.
Sužaidus šią partiją kiek kitaip pradėjau žiūrėti į kovinius veiksmus filmuose. Visi tie pozicijų užsiėmimai, atrodė tik perdėtas atsargumas, bet kai sužaidžiau šį žaidimą supratau, kad net padaręs mažiausią klaidą, gali priešininkui perleisti iniciatyvą ir viskas gali pakrypti ne tavo naudai. Nors atakuojant ir ginantis yra metami kauliukai, sėkmė mažai įtakoja žaidimo baigtį(jei žaidi apgalvotai). Jei abu priešininkai lenda į artimą kovą, kaip kad mes, tada sėkmės faktorius gali būti lemiantis. Žaidėme apie tris valandas (su taisyklių aiškinimu), bet laikas labai greitai praėjo. Ir šis žaidimas mane tikrai užkabino, bet spręsti apie jo galimybes galima tik sužaidus su rimtu priešininku, ką tikiuosi greitu laikų ir padaryti.