Triuškinanti Dominion pergalė „Deutscher Spiele Preis 2009“ konkurse

Šių metų prizų teikėjai yra visiškai prognozuojami. Tai jau ne pirma ir, tikriausiai, ne paskutinė Dominion pergalė šiais metais. Gerai pastebėjo vienas „geimeris“: „tai žaidimas gimęs laimėti“. Po pergalės Spiel des Jahres 2009, manau jau buvo galima prognozuoti ir šią (antrą pagal reikšmingumą Europoje) pergalę Deutscher Spiele Preis 2009.

Tiesa kam skirti šį prizą sprendžia ne komisija, o stalo žaidimų mėgėjai iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos. Todėl kartais būna ir netikėtumų. Šis prizas yra įteikiamas Stalo žaidimų mugės Esene metu.

Pateikiu žaidimų penketuką, kurie surinko daugiausiai balų. Kaip matosi iš taškų, įnirtingos kovos nebuvo.

1. Dominion, autorius Donald X. Viccarino – 4735 balsų;

2. Le Havre, autorius Uwe Rosenberg – 2559 balsų;

3. Pandemic, autorius Matt Leacock – 2504 balsų;

4. Finca, autorius Ralf zur Linde ir Wolfgan Senker – 1695 balsų;

5. Small World, autorius Philippe Keyaerts – 1155 balsų.

ĮSPŪDŽIAI IŠ CARCASSONNE ČEMPIONATO

Dauguma žmonių mano, kad šis žaidimas yra lengvas ir pergalę lemia sėkmė. Dažniausiai taip galvoja tie, kurie niekada ir nėra sužaidę su stipriu priešininku. Pats savęs taip pat tokiu nelaikau, todėl ir norėjosi labai sudalyvauti čempinote, kad pažiūrėčiau kaip žaidžia kiti ir pasimokyčiau iš jų. Širdies gilumoje tikėjausi, kad susirinks silpnesni varžovai ir galbūt pavyks laimėti šį čempionatą. Bet kai pamačiau dalyvius, supratau, kad teks rimtai pakovoti. Iš viso susirinko 15 žaidėjų nuo 22 iki 40 metų.

Mes turėjome sužaisti po 6 kvalifikacines partijas vienas prieš vieną ir savo ėjimams turėjome sunaudoti ne daugiau kaip 20 minučių. Pastaroji taisyklė mane labiausiai ir baugino.

Pirma partija su Karoliu praėjo palyginus ramiai, vienas kitam labai „ pagalių į ratus“ nekaišiojome. Šią partiją pavyko laimėti, tai kažkaip ir nusiraminau. Antrąją žaidžiau su Michail- užvirė bekompromisinė kova. Aš šiek tiek pirmavau, todėl žaidimo pabaigoje patikėjau, kad laimėjau. Štai tada ir atkreipiau dėmesį į laikrodį - laiko vis mažėjo. Pradėjau skubėti, daryti klaidas, nepastebėti priešininko ėjimų, skubotai padariau paskutinį ėjimą (buvo likusi mažiau nei minutė). Suskaičiavome taškus ir paaiškėjo, kad vienu tašku pralaimėjau. Vėl apžvelgęs lentą pamačiau, kad būčiau laimėjęs, jei būčiau padėjęs kitur paskutinę kortelę. Po šios partijos supratau, kad laimėti reikės ne tik prieš priešininkus, bet ir prieš laikrodį. Trečiąją partiją žaidžiau prieš Darių Pilkį. Jis mane nustebino, nes jau ketvirto ėjimo metu padėjo valstietį, prasidėjo kova dėl laukų, kurią bandydamas laimėti ėmiau tragiškai atsilikti su pilimis. Galutiniame rezultate, priešpaskutiniame ėjime Darius sujungė laukus ir valstiečių pas mus tapo po lygiai. Tenka pripažinti, kad priešininkas primetė man savo žaidimą, ir tas mano chaotiškas žaidimas privedė prie logiškos pabaigos- pralaimėjimo. Žaidimo gale buvo tik vienas laukas kuriame mes abu turėjome po 4 valstiečius. Nepamenu, kad kada būčiau žaidęs nors kiek panašią partiją.

Po šio raundo buvo viskas aišku- reikėjo laimėti tris likusias partijas ir tikėtis, kad daugiau nebus žaidėjų, turinčių keturias pergales. Planas su tokiu žaidimu, kokį demonstravau praktiškai neįmanomas, bet pasirinkimo nebuvo. Kadangi po trijų raundų nukritau į 13 vietą, tai reiškė, kad teks žaisti su silpnesniais varžovais ( arba tais, kuriems kaip ir man šiandien nesiseka). Visos trys partijos buvo sunkios, su tikrai pajėgiais varžovais, bet susikaupiau ir nebedariau tiek daug klaidų. Todėl pavyko laimėti. Ir iškovojau paskutinį kelialapį į pusfinalį. Kova tikrai buvo bekompromisė, tik du žaidėjai pelnė 5 taškus, taip pat du žaidėjai 4 taškus ir net 6 žaidėjai 3 taškus.

Pusfinalyje žaidžiau prieš Joną Valčiuką, kurį gerai pažįstu. Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl buvo sunku susikaupti ( žaidžiant dviese dar nė karto prieš jį nelaimėjau). Ir vėl žaidžiau chaotiškai, tiesa, buvo ir neblogų momentų (sugebėjau du jo žmogeliukus uždaryti nepabaigiamoje pilyje iki žaidimo galo), bet lemiamu momentu pritrūkdavo sėkmės. Paskutinis kortelės traukimas, manau, geriausiai simbolizuoja visą partiją: buvo dvi kortelės - viena kelias su vienuolynu ir kita, kuri man visai netiko. Jei būčiau ištraukęs vienuolyną ir sujungęs laukus, gaučiau 12 taškų, bet deja, fortūna buvo ne mano pusėje. Kaip sako protingi žmonės, jei žaidi turėdamas aiškią strategiją, nereikia laukti sėkmės - viską padaryti gali pats, bet jei žaidimas chaotiškas - viskas fortūnos rankose.

Kova dėl trečios vietos vyko taip pat aršiai, Džedajus smarkiai kovojo dėl laukų. Nesu pripratęs taip aršiai kovoti, kai daugiau stengiesi ne kurti savo kelius ar pilis, o kenkti priešininkui. Aišku iš vienos pusės yra gerai, kai strategija kenkti - mažiau galvoti reikia . Juk kenkti visada lengviau, nei kurti. Eilinį kartą man primetė varžovas savo strategiją (silpnokas aš kenkėjas) ir teko pripažinti pelnytą Džedajaus pergalę.

Finalas nebuvo toks atkaklus, nes Jonas žaidė su savo drauge Giedre (kuri pasivadino Skraidanti) todėl laimėtojas man kaip ir buvo aiškus. Manau tai, kad aš su Giedre patekau į pusfinalį yra didelis Jono nuopelnas jis mus privertė kiek kitaip pažvelgti į šį žaidimą. Anksčiau žaidžiau žymiai prasčiau, nepastebėdavau šio žaidimo povandeninių srovių. Kai pirmą kartą žaidžiau Carcassonne su Jonu, jam šis žaidimas taip pat pasirodė per lengvas. Bet pažaidęs su stipriais varžovais „on- line“ nuomonę pakeitė. Ko pasėkoje - Jis Carcassonne Lietuvos Čempionas. Taigi, kas neturi galimybių išmėginti jėgas su stipriais varžovais, žaiskite „on-line“. Tuomet susitiksime kitais metais, kitame Carcassonne čempionate. Aš planuoju rimtai pasirengti - net šachmatų laikrodį nusipirksiu, kad priprasčiau prie riboto laiko.

ĮSPUDŽIAI IŠ „KATANO SALOS NAUJAKURIŲ“ ČEMPIONATO

Šis čempionatas Lietuvoje jau vyko trečią kartą. Ir jame dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius - net 55 žaidėjai. Čempionatas vyksta dvi dienas. Pirmąją dieną vyksta keturi atrankiniai raundai. , o antrąją dieną pusfinaliai ir finalas. Po kurio ir yra paskelbiamas žmogus, kuris tampa čempionu ir įgyją teisę atstovauti Lietuvai pasaulio čempionate. Norint patekti į pusfinalį, reikia patekti tarp 16 stipriausių žaidėjų. Pats čempionatas vyksta šveicariška sistema: tai yra stipriausi susitinka su stipriausiais, silpniausi žaidžia su silpniausiais. Tik pirmojo raundo metu susitinka žaidėjai suskirstyti atsitiktinai, vėliau, po pirmojo raundo, yra suvedami rezultatai ir keturi žaidėjai, turintys aukščiausius reitingus žaidžia prie pirmojo stalo, sekantys keturi žaidžia prie antrojo ir t.t. Reitingai nustatomi tokia tvarka: svarbiausias skaičius yra pergalių suma, jei žaidėjai turi vienodai pergalių, tai tuomet skaičiuojama surinktų taškų suma.

Pirmas raundas. Šis žaidimas man pačiam buvo kiek netradicinis. Retai kada žaisdamas renkuosi „grudų/ rudos“ strategiją. Bet šiame žaidime žaidi taip, kaip tau leidžia priešininkai - ne visada pavyksta likti ištikimam savo strategijai. Pasistatęs keturis miestus ir dvi gyvenvietes, laimėjau.

Antras raundas. Šį sykį jau teko žaisti prieš varžovus, kurie turėjo po pergalę ( Adalia, Simakas, Robis) ir kiekvienas iš mūsų puikiai suprato, kad antroji pergalė atveria duris į pusfinalį. Žaidimas ėjosi apylygiai, buvau ištikimas savajai gyvenviečių strategijai ir fortūna atėjo kaip tik laiku. Kai atėjo laikas užbaigti šį žaidimą vietoj reikiamo vieno taško galėjau surinkti net du. Turėjau pakankamai resursų tiek gyvenvietei, tiek miestui.

Trečias raundas. Šis žaidimas vyko prie pirmojo stalo, taigi varžovai buvo visi tuo metu didžiausią reitingą turintys žaidėjai, laimėję abu susitikimus: Jonas Ragaišis, Tomas Petrauskas ir Radisacha. Partija prasidėjo gana netikėtai ir Tomas Petrauskas (Vilniaus stalo žaidimų klubo įkūrėjas) labai įsiveržė į priekį. Visi puolėme vytis, bet kai lyderis turi nemažai gyvenviečių tai ir kolektyvinės pastangos pristabdyti tampa bevaisės. Visą žaidimą vijausi ir surinkau 8 taškus, iki 9 taško pritruko tik vieno bet kokio resurso. Tenka pripažinti, jog Tomas sužaidė labai gerai, ir sugebėjo laimėti, kad ir kaip mes jam trukdėme.

Ketvirtas raundas. Vėlgi žaidžiau prie pirmojo stalo. Varžovai beveik nepasikeitė, tik merginą pakeitė Matas Jūras. Nors jau 100% žinojome, kad į pusfinalį mes patekome, pasiduoti nei vienas nesiruošėme. Iš pradžių kova vyko apylygė, bet Tomas, kaip ir praeitame žaidime, išsiveržė į priekį. Kai jau buvau besusitaikąs su pralaimėjimu, staiga pasisekė. Šiame žaidime labai trūko rudos, todėl retai kas statėsi miestus, o išsivystymo kortų beveik nepirkome. Savo ėjimo metu išmečiau 10 ir priešininkai labai apsidžiaugė, nes gavo rudos. Bet aš panaudojau „monopolio“ kortelę ir susirinkau 8 rūdas. Kadangi ir kitų resursų turėjau nemažai, iš karto pasistačiau du miestus ir pasiėmiau dvi išsivystymo kortas (ten buvo du riteriai). Praktiškai „monopolio“ kortelė man uždirbo 4 taškus (per sekančius du ratus aš įsigijau dar vieną riterį), beliko tik savo ėjimo metu vis atversti po riterį ir tikėtis, kad Tomas nespės surinkti 10 taškų anksčiau nei tai padarysiu aš. Laimei nespėjo.

Rezultatas. Važiuodamas į čempionatą tikėjausi patekti į pusfinalį ir pažaisti su stipriais varžovais. Tik žaisdamas su stipriais varžovais, kažko naujo išmoksti ir pamatai savo silpnąsias vietas. Dvi partijos prie pirmo stalo pilnai pateisino mano lūkesčius, o pergalė netgi su kaupu. Abu žaidėjai, su kuriais du kartus žaidžiau prie pirmojo stalo, pateko į finalą. Taigi turėjau galimybę žaisti tikrai su vienais iš stipriausių žaidėjų. Trys pergalės ir 38 taškai, buvo antras rezultatas iš 55 dalyvavusių žaidėjų. Pernai laimėjau tik dvi pergales ir surinkau 28 taškus ( tada buvau 8). Dalyvavimas čempionatuose yra labai naudingas - gali ne tik pasitikrinti jėgas, bet ir susipažinti su kitais stalo žaidimų mėgėjais.

Kadangi nepavyko suderinti Katano salos naujakurių ir Carcassonne čempionatų ( jie vyko tuo pačiu metu), atsisakiau žaisti pusfinalyje. Vis dėlto Carcassonne žaidimas man labiau patinka. Todėl labai norėjosi išbandyti jėgas su kitais žaidėjais. O be to, viliojo ir Carcassonne laimėtojo prizas - kelionė į stalo žaidimų mėgėjų meką - į Esseno (Vokietija) stalo žaidimų parodą.

STALO ŽAIDIMO DOMINION TRIUMFAS

Šių metų "Spiel des Jahres 2009" laimėtoju tapo amerikiečio Donald Vaccarino kortinis stalo žaidimas „Dominion“. Dieną anksčiau šis žaidimas gavo taip pat prestižinį jubiliejinės 35-osios parodos-mugės "Origins Game Fair 2009" apdovanojimą kaip geriausias kortinis metų stalo žaidimas.

O dar prieš savaitę buvo paskelbti konkurso 2008 Meeples Choice Awards” rezultatai. Pabandykite atspėti kas užėmė pirmąją vietą? ....Taip ir vėl Dominion. Panašu, kad šiais metais šis žaidimas, jau gavęs du pačius prestižiškiausius apdovanojimus, susižers dar nemažai ir kitų .

Dar vieno amerikiečio Matt Leacock stalo žaidimas „Pandemic“ (Z-Man Games) prizų dalybų varžybose turėtų pasiimti tai, kas liks po Dominion. Jis jau iškovojo prestižinį "Origins Game Fair 2009" apdovanojimą kaip geriausias metų stalo žaidimas. „2008 Meeples Choice Awards” konkurse liko antroje vietoje ( Dominion pirmoje), o "Spiel des Jahres 2009" konkurse pakliuvo tarp penkių geriausių. Ką čia ir be pridursi neformaliose „europiečių“ ir „amerikiečių“ autorių varžybose užtikrintai pirmauja pastarieji.

TETRIS+BINGO= FITS

Vienas geriausių pasaulio žaidimų kūrėjų Reiner Knizia sukūrė dar vieną šedevrą. Šis autorius nenustoja manęs stebinti savomis idėjomis. Tikriausiai daugelis atsimena vieną iš pirmųjų kompiuterinių žaidimų Tetris. Stalo žaidimas Bingo, manau, ne ką mažiau girdėtas. Pamenu vaikystėje turėjau abu šiuos žaidimus. Bet niekada negalvojau, kad abu sukryžminus gausis kažkas įdomaus. O, pasirodo, viskas įmanoma. Bent jau Reiner‘iui. Paskaičius trumpą šio žaidimo aprašymą ir pats užsimaniau jį išbandyti. Tikiuosi ir jums jis patiks.
Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna vienodą komplektą „tetriškų“ figūrų ir žaidimo lentą su nuolydžiu. Žaidimas prasideda tuo, kad kiekvienas žaidėjas nuleidžia žaidimo lentoje savo startinę figūrą. Po to, ėjimas po ėjimo, yra traukiamos kortos kuriose yra pavaizduotos figūros. Jas žaidėjas turi nuo savo lentos viršaus nuleisti į apačią. Žaidėjas gali figūrą pakreipti kaip tik nori ir padėti į bet kurią eilę. Po to figūra yra paleidžiama. Nuslydusi į apačią ji susijungia su kitomis figūromis.
Žaidimas tęsiasi 4 raundus. Kiekviename iš jų yra dar papildomi tikslai, kuriuos įvykdžius yra gaunami papildomi pergalės taškai. Pavyzdžiui už tai, kad pavyko nurodytas vietas palikti neuždengtas.
Žaidimas man pasirodė labai įdomus: paprastos taisyklės, o svarbiausia – jis lengvai įtraukiantis, greitai sudominantis. Manau tai puikus žaidimas šeimai.

METŲ ŽAIDIMO PRIZAS VOKIETIJOJE

„Spiel des Jahres 2009“ organizatoriai jau paskelbė sąrašą žaidimų, kurie šiais metais yra nominuoti pagrindiniam „Metų žaidimo“ prizui. Būtent kažkuris iš šių žaidimų ir bus paskelbtas nugalėtoju. Šių žaidimų sąraše yra net du žaidimai, sukurti Amerikoje. Tai dar kartą įrodo kaip smarkiai patobulėjo Amerikos žaislų industrija. Stalo žaidimai Dominion ir Pandemic buvo sukurti JAV ir tik po to išleisti partnerių iš Vokietijos. Tarp šių žaidimų autorių yra viena pavardė žinoma „iki skausmo„. Tai, be abejo, Reiner Knizia. Susidaro toks įspūdę, kad organizatoriai tiesiog pamiršta šią pavardę išbraukti iš praeitų ir ankstesnių konkursų. Vienintelis kas keičiasi - tai žaidimo pavadinimas ir leidėjas.
Nugalėtojas bus paskelbtas Birželio 29 dieną.

Nominuotų žaidimų sąrašas:
Dominion, Donald Vaccarino (Hans im Glück)
Fauna, Friedemann Friese (HUCH & friends)
Finca, Ralf zur Linde и Wolfgang Sentker (Hans im Glück)
Fits, Reiner Knizia (Ravensburger)
Pandemic, Matt Leacock (Pegasus Spiele)

STALO ŽAIDIMŲ VAKARAS PASVALIO MUZIEJUJE

Gegužės 15 dieną Pasvalio krašto muziejuje vyko stalo žaidimų vakaras. Šis renginys buvo tarptautinio projekto „Muziejų naktys“ dalis. Pats projektas pirmą kartą buvo suorganizuotas Prancūzijoje, vėliau išpopuliarėjo daugumoje Europos muziejų. Prieš penkerius metus pradėtas organizuoti ir Lietuvoje. Jis įdomus tuo, kad žmonėms siūlo nemokamai apsilankyti muziejuje naktį, taip pat pasiūlo kokių įdomių pramogų .
Atvirai pasakius kai pasvaliečiai į mus kreipėsi prieš kelis mėnesius, kad padėtume suorganizuoti šį renginį- mus tai nustebino. Nustebino ne todėl, kad norėjo suorganizuoti stalo žaidimų vakarą, bet savo žinojimų apie stalo žaidimus. Esu įpratęs kai žmonės kalbėdami apie stalo žaidimus, vardina jau įprastus visiems gerai žinomus: Monopolis, Jenga, Uno ir t.t. Bet kai žaidžia Puerto Rico, Agricola (tai žaidimai kurių tikrai nei Pasvalyje, nei Panevėžyje nenusipirksi) tai jau kelia pagarbą. Todėl supratome, kad su šiuo kolektyvu tikrai lengvai rasim bendrą kalbą.
Vakaras prasidėjo 19 valandą paskaita apie senuosius stalo žaidimus. Pastaruoju metu daug domėjausi senaisiais žaidimais, kuriuos žaidė žmonės prieš kelis tūkstančius metų. Buvo labai įdomu susižinoti tų senųjų žaidimų taisykles ir kilmės istorijas. Dalį šios informacijos ir pabandžiau įsprausti į 40 minučių paskaitą. Pabaigai dar pristatėme trumpai naujausius žaidimus ir pasiūlėme pastaruosius išbandyti prie stalų. Susidomėjimas buvo didelis susirinko apie 100 žmonių ir jei ne šaunios muziejaus darbuotojos, būtume nespėję suktis. Turime nemažą patirtį organizuojant renginius, bet tokiam dideliam susidomėjimui mūsų vienų pajėgų nepakako. Žaidėme daugiausiai kortinius žaidimus ir žaidimus, tinkamus vakarėliams, todėl laikas neprailgo ir paskutiniai stalo žaidimų mėgėjai iš muziejaus išėjo jau po 2 valandos nakties.
Tikimės, kad tai nepaskutinis stalo žaidimų vakaras Pasvalyje ir užsimezgusį bendradarbiavimą tęsime ir ateityje.

VIKINGŲ ŽAIDIMAS KUBB

Esu stalo žaidimų mėgėjas, bet „nespjaunu“ ir į lauko žaidimus. Ypač į tuos, kurie „dvelkia“ senove. Vienas iš tokių žaidimų yra Viking kubb. Manoma, kad jis kilęs iš Gotlando salos ir jam jau 1000 metų. Ką gali žinoti, galbūt jį žaidė ir kuršiai, kurie palaikė gerus prekybinius ryšius su šia sala. Norėčiau supažindinti jus su šio azartiško žaidimo taisyklėmis.

WWW.FUROR.LT – GERA NAUJIENA STALO ŽAIDIMŲ FANAMS

Tai naujas stalo žaidimų naujienų portalas Lietuvoje. Jau esu rašęs, kad lietuviškai rasti informacijos apie stalo žaidimus praktiškai yra neįmanoma. Iš įmonių, kurios veža žaidimus tik Brain Games savo tinklalapyje įdeda įdomios informacijos. Ko laukia ir tikisi kiti, sunku pasakyti. Furor Games yra taip pat įmonė, kuri veža žaidimus į Lietuvąir labai smagu, kad stengiasi suteikti žaidimų mėgėjams kuo daugiau informacijos ne tik apie žaidimus kuriuos atveža, bet, taip pat, ir tuos, kurie šiuo metu pasaulyje yra populiariausi. Didelį dėmesį tinklalapyje jie skyrė miniatiūrų žaidimams, nes patys yra tokių žaidimų mėgėjai. Šie žaidimai populiarėja Lietuvoje ir pasirinkimas jų tikrai yra nemažas. „Furor games“ organizuoja žaidimų vakarus, todėl siūlyčiau patiems išbandyti. Galbūt tai yra ko jūs ilgai ieškojote?

CARCASSONNE “ŠEIMOJE” PAGAUSĖJIMAS

Šiais metais buvo išleistas naujas Carcassonne “šeimos” žaidimas, skirtas vaikams- „Die Kinder von Carcassonne“. Šis žaidimas skirtas žaidėjams, nuo 4 metų ir gali jį žaisti nuo 2 iki 4 žaidėjų. Vidutiniškai viena partija tęsiasi apie 10 minučių. Autorius Marco Teubner. Žaidimo sudėtis: 36 landšafto kortelės ir 36 figūrėlės ( po aštuonias visų keturių spalvų).

Siužeto legenda: Liepos 14 diena - Nacionalinė Prancūzijos šventė, kurios metu visos Carcassonne miesto karvės ir vištos yra paleidžiamos į laisvę. Tuo labai džiaugiasi vaikai, kurie gaudo jas iki saulėlydžio.

Žaidimo procesas:

1.Žaidėjas, savo ėjimo metu, ima landšafto kortelę ir padeda ją prie kitų, jau padėtų landšafto kortelių. Skirtingai nuo originalios Carcassonnes, kortelės visuomet tinka viena prie kitos

2.Ant kiekvienos kortelės yra nupieštas vaikas, aprengtas kažkurio iš keturių žaidėjų spalva;

3.Kai tik kelias yra pabaigiamas, ant kortelių pastatomos atitinkamos spalvos figūrėlės;

4.Žaidimą laimi žaidėjas, greičiausiai sudėjęs visas savo figūrėles ant landšafto kortelių.

STALO ŽAIDIMŲ VIDEO APŽVALGOS

Vienas iš paprastesnių būdų susipažinti su žaidimais - tai pažiūrėti žaidimų video apžvalgas. Dažniausiai jos būna neilgos ir labai trumpai supažindina su žaidimo taisyklėmis ir pačios dėžutės turiniu. Bet yra ir tokių, kurios trunka apie pusvalandį, ir per šį laiką yra vaizdžiai atpasakojamos visos žaidimo taisyklės. Radau vieną puslapį, kurį galima būtų drąsiai pavadinti video apžvalgų enciklopedija. Čia jų įdėta daugiau kaip 500. Čia galima rasti ir lengvų žaidimų vaikams ir sunkių strateginių vyresniems. Net karinių radau! Kiekvienas ras kas ji domina. Tik turėčiau perspėti, kad apie pusę žaidimų (jei ne daugiau) Lietuvoje nenusipirksite, bet galima rasti ir Lietuvoje žinomų žaidimų apžvalgas. Gaila, kad viskas anglų kalboje, bet geriau taip nei nieko. Gero žiūrėjimo.

LIETUVOS MONOPOLIO ČEMPIONATAS 2009

Šiuo metu Lietuvoje vyksta Lietuvos Monopolio čempionatas, kurio nugalėtojas važiuos į pasaulio Monopolio čempionatą Las Vegase.Šiame čempionate bus galima laimėti daugiau nei 20 000$! Manau tai pats maloniausias pinigų uždirbimo būdas.

Jau praėjo atrankiniai turai Šiauliuose ir Klaipėdoje. Balandžio 19 dieną bus Kaune, Balandžio 25-ą Vilniuje. Susidomėjimas čempionatu yra nemažas. Šiauliuose dalyvavo 24 žaidėjai, Klaipėdoje 39. Planuojama, kad Kaune dalyvaus 80 žaidėjų (jau dabar bilietus nusipirko 50 žmonių), Vilniuje tikriausiai dar daugiau.

Turiu prisipažinti, kad nesu didelis Monopolio gerbėjas (pastaruoju metu nebent su dukra pažaidžiu Monopolį su kauliukais), bet čempionatai man pačiam patinka. Visgi vienoje vietoje susitinka didelis būrys stalo žaidimų mėgėjų. Visada smagu pabūti tokiame šurmulyje. O, be to, ir naudinga, nes galima susipažinti su bendraminčiais. Aš pats per paskutinį Naujakurių čempionatą susipažinau su aistringu stalo žaidimų mėgėju Gediminu ir Kauno. Pasikalbėjome ir paaiškėjo, kad „drėbti iš to paties molio“. Nors skiria mus 100 kilometrų, bet karts nuo karto susitinkame. Paradoksalu, bet Naujakurių nė karto nežaidėme, nes mums labiau patinka kariniai žaidimai. Todėl siūlau kiekvienam sudalyvauti ir jei nelaimėsite, tai bent pabūsite bendraminčių tarpe ir galbūt susirasite partnerių rimtesniems žaidimams.

P.S. Tokio pobūdžio renginių Lietuvoje mažoka. Be jau minėto Lietuvos Naujakurių čempionato dar vyksta Picomino ir praeitais metais vyko Risk čempionatas .

CARCASSONNE „NAMŲ TAISYKLĖS“

Dažnai tenka išgirsti nuomonę, kad Carcassonne žaidimas yra labai lengvas ir greitai atsibosta. Su šia nuomone aš pats nesutinku, kaip ir daugelis šio žaidimo fanų visame pasaulyje. Šiame straipsnelyje noriu pateikti žaidimų fanų sukurtus taisyklių patobulinimus. Su šiomis taisyklėmis žaidimas tampa sudėtingesnis ir yra daugiau taktinių galimybių.
Šios taisyklės, buvo išspausdintos vokiškame internetiniame puslapyje (http://www.hall9000.de/). Jų autoriai - šio žaidimo fanai iš viso pasaulio.
Čia pateikiu lietuvišką vertimą. Labiausiai patikusias taisykles galite panaudoti patys ir įsitikinti kiek galimybių atskleidžia Carcassonne.
1. Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna vienuolyno kortelę, kurią jis laiko atverstą šalia savęs. Savo ėjimo metu, jei žaidėjas netraukia kortelės iš bendros krūvos, jis gali padėti šią vienuolyno kortelę ant žaidimo lauko.
2. Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna po tris korteles. Savo ėjimo metu žaidėjas deda vieną iš šių kortelių ant stalo ir po to ima vieną kortelę iš bendros krūvos. Kiekvienas žaidėjas visuomet rankoje turi po tris korteles.
3. Žaidimo pradžioje yra atverčiamos trys kortelės. Savo ėjimo metu žaidėjas gali traukti kortelę iš užverstų kortelių krūvos, arba pasirinkti vieną iš atverstų kortelių. Jei žaidėjas pasirinko atverstą kortelę, tai po jo ėjimo yra atverčiama dar viena kortelė. Tokiu būdu šalia žaidimo lauko visuomet yra atverstos trys kortelės.
4. Žaidėjas negali pastatyti figūrėlės ant ką tik padėtos kortelės. Jis gali statyti figūrėles tik ant anksčiau padėtų kortelių. Žinoma, jei nedraudžia kitos taisyklės.
5. Žaidimo pabaigoje nepabaigti miestai, keliai ir vienuolynai neduoda taškų.
6. Žaidimo pradžioje kortelės yra išdalinamos visiems žaidėjams. Žaidėjai gali bet kuriuo metu žiūrėti jiems išdalintas korteles. Vienuolynus galima taip pat išdalinti po lygiai.
7. Vietoj to, kad padėtumėte figūrėlę ant kortelės, jūs galite pasirinkti vieną iš šių veiksmų: a) perkelti savo figūrėlę ant šalia esančios kortelės; b) perkelti valstietį į šalia esančią nepabaigtą statyti pilį; c) perkelti du riterius į užimtą kito žaidėjo vienuolyną, (tuomet kitas žaidėjas turi pasiimti iš vienuolyno visus savo vienuolius); d) perkelti riterį ant kelio, jei kelias yra toje pačioje kortelėje.
8. Šis variantas beveik toks pat kaip ir septintasis. Skiriasi tik tuo, kad jūs galite padėti ne vieną, o dvi figūrėles laikydamiesi taisyklių, kurios nurodytos septintajame punkte.
9. Vietoj to, kad korteles dėliotumėte įprastuoju būdu, jūs galite apversti ir padėti kortelę apverstą. Apversta kortelė reiškia kalnus ir figūrėlė vadinama kalnakasiu. Kalnų kortelė gali ribotis tik su laukų kortele, į ją negali vesti kelias. Figūrėlė išlieka žaidimo lauke iki žaidimo pabaigos. Žaidimo pabaigoje, jei dviejų kortelių ribose yra miestas su herbu, tai kalnakasys yra laikomas riteriu ir gauna už tai taškus. Taip pat jis yra laikomas valstiečiu, kuris aprūpina šį miestą.
10. Padėjęs kortelę, žaidėjas gali išleisti bet kokį kiekį taškų (paeiti savo figūrėle atgal skaičiavimo lentoje). Už kiekvieną išleistą tašką jis gali nuo žaidimo lauko nuimti vieną neužimtą kvadratą ir padėti jį į kitą vietą (bet turi padėti taip, kad bent dvi šio kvadrato kraštinės liktų laisvos). Žaidimo laukas tokiu būdu negali būti padalintas, jis ir toliau turi likti vientisas. Pabaigęs dėlioti korteles, žaidėjas gali padėti savo figūrėlę ant paskutinės padėtos kortelės.
11. Išrinkite žaidėją, kuris eis pirmas. Jis ištraukia tiek kortelių kiek žaidėjų žaidžia. Ir duoda sau ir kiekvienam priešininkui po kortelę. Po to, pradedant nuo pradedančio žaidėjo, kiekvienas žaidėjas padeda savo korteles ir atlieka veiksmus. Po to traukia korteles sekantis žaidėjas, sėdintis iš kairės žaidėjui, kuris pradėjo prieš tai. Jis taip pat traukia korteles ir viskas kartojasi.
12. Kiekis žaidime naudojamų figūrėlių priklauso nuo žaidėjų skaičiaus; jei žaidžia tik du žaidėjai - tai jie gauna po 7 figūrėles, jei trys - po 6 figūrėles, jei keturi - po 5 figūrėles.
13. Savo ėjimo metu žaidėjas traukia dvi korteles. Ir jas abi padeda. Žaidimo pabaigoje, už nepabaigtus statyti vienuolynus taškus gauna priešininkas iš kairės.
14. Kad kiekvienas žaidėjas žaidimo metu padarytų vienodą skaičių ėjimų, reikia nuimti dalį kortelių. Jei žaidžia du žaidėjai tai reikia nuimti vieną kortelę, jei trys – dvi korteles, jei keturi - tris korteles, jei penki - viena kortelę.

NAUJAUSI 2009 METŲ STALO ŽAIDIMAI

Austrų organizacija Spielen in Österreich paskelbė šiais metais daugiausiai žadančių žaidimų sąrašą. Jie buvo pristatyti parodoje Nuremberg Toy Fair 2009. Žaidimai suskirstyti į kategorijas ir apie kiekvieną iš šių žaidimų galima išgirsti trumpą informaciją anglų kalba bei pamatyti nuotraukas. Plačiau su sąrašu galite susipažinti čia. Idomu kiek žaidimų iš šio sąrašo pasieks Lietuvą?

Taip pat nuotraukų iš Niurnbergo galite rasti šiame tinklalapyje.

Naujų žaidimų apžvalgų galite rasti Gamepack tinklalapyje.

GERIAUSIAS METŲ ŽAIDIMAS VOKIETIJOJE „SPIEL DES JAHRES“

„ Metų žaidimo“ konkursas buvo įkurtas 1978 metais. Šio konkurso steigėjai yra garsiausi Vokietijos stalo žaidimų ekspertai. Visos teisės skirti šį prizą priklauso visuomeninei organizacijai „ Spiel des Jahres e. V.“.
Pagrindinis prizas yra teikiamas vienam žaidimui. Organizatoriai neskirsto žaidimų į atskiras kategorijas, nes pats prizas orientuotas į mažą patirtį turinčius žaidėjus. Tiesiog nenori, kad žmogus, žengiantis pirmus žingsnius, pasiklystų tarp įvairių sąrašų ir nominacijų ( pvz. geriausias kortinis žaidimas, geriausias strateginis žaidimas, geriausias žaidimas dviem ir t. t.).
Be šio prizo taip pat nuo 2001 metų yra teikiamas prizas už geriausią žaidimą vaikams. Tai daroma tam, kad populiarėtų ir stalo žaidimai vaikams. Taip pat yra publikuojamas sąrašas žaidimų-pretendentų.
Pagrindinis šio konkurso tikslas - populiarinti žaidimus, kurie turi kultūrinę vertę, antra padėti pirkėjams susiorientuoti tarp daugybės stalo žaidimų. Šį prizą visada gauna šeimos tipo žaidimai. Šio tipo žaidimai yra orientuoti į šeimas, kurios tiesiog nori gerai praleisti laiką kartu.
Žaidimus išrenka žiuri komisija, į kurią pakliūti yra sunku. Jais tampa išskirtinai tik žurnalistai profesionalai, dirbantys stalo žaidimų srityje. Į žiuri nėra įtraukiami žmonės vienaip ar kitaip susiję su žaidimų leidyba ar pardavimu. Žiuri nariai už šį darbą negauna pinigų, jiems apmoka tik kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, kai jie keliauja į parodas ar susitikimus.
Pačius žaidimus konkursui renka iš naujienų, kurios pasirodė prekyboje tais ar praėjusiais metais .
Norint gauti šį prizą konkrečių reikalavimų nėra, bet bendras tendencijas galima įžvelgti:

• žaidimas dažniausiai yra skirtas 2-5 žaidėjams;
• originalumas, ieškomi nauji sprendimai tiek žaidybinės lentos, tiek pačios mechanikos;
• lengvai perprantamos taisyklės, dažniausiai jas galima paaiškinti per 10-15 minučių;
• didelę įtaką turi pati žaidimo kokybė, pradedant dėžute ir baigiant įvairiomis žaidimo detalėmis;
• šiuose žaidimuose labai retai būna naudojamas D6 kauliukas;
• žaidimo trukmė būna apie valandą, labai retai kada užsitęsia iki pusantros valandos;
  žaidimai įdomūs tiek vaikams, tiek suaugusiems;
• šie žaidimai dažniausiai vietoj užrašų ant kortų ar lentos naudoja simbolius, kad būtų suprantama ir kitakalbiams;
• retai kada šiuose žaidimuose yra naudojamos plastmasinės detalės, dažniausiai viskas iš kartono ir medžio.

Atskiri elementai yra svarbūs, bet lemiamą reikšmę turi tai, kaip visa tai realizuota visumoje, kaip jie dera tarpusavy.
Įdomiausia yra tai, kad organizacija, kuri organizuoja visą šio konkurso darbą, negauna jokių pinigų iš rėmėjų ar firmų. Pajamas gauna, tik iš dalyvių įnašų ir pinigų, kuriuos gauna už teises naudotis prizo logotipu. Šis prizo logotipas gerai žinomas Vokietijos žaidimų mėgėjams ( ir ne tik Vokietijos), todėl leidėjai sutinka mokėti pinigus už teisę šį logotipą naudoti ant žaidimo dėžučių. Žaidimas, laimėjęs prizą, tikrąją to žodžio prasme iššluojamas iš parduotuvių lentynų ir leidėjai turi kuo greičiau pagaminti naują partiją. Pasaulyje šis prizas labiausiai vertinamas stalo žaidimų mėgėjų.
Lietuvoje geriausiai žinomi šie „Metų prizą“laimėję žaidimai:
1980- Rummikub;1983- Scotland Yard;1994- Manhattan;1995- Katano salos Naujakuriai;1999- Tikal; 2001- Carcassonne; 2002- Villa Paletti; 2003- Alhambra; 2004- Ticket to Ride; 2005- Niagara; 2006- Thurn und Taxis; 2007- Zooloreto; 2008- Keltis.
Labai arti pergalės buvo šie žaidimai: Arkadia (2007), Blue Moon City (2006), Caylus (2006), Genial (2004), Sankt Petrsburg (2004), Puerto Rico (2002).

V-asis GRUPĖS SUSITIKIMAS

Susitikome pažaisti Kovo 11 dieną. Gerai, kad tiek tų švenčių daug turime, tai yra kada susitikti. Šįsyk labai norėjosi išsiaiškinti, kuris gi žaidimas yra geresnis: Puerto Rico ar Caylus.
Bet viskas nuosekliai, žaidėme ne tik tuos du žaidimus:
BATTLE LORE- kuo toliau, tuo labiau man patinka šis žaidimas. Šįsyk žaidėme penktąjį scenarijų, kuris jau yra su magijomis. Pats žaidimas tikrai pasidaro dar įdomesnis. Kol kas šis žaidimas man yra geriausias iš aidimų, skirtų dviems žaidėjams. Galbūt žiūrint iš šalies, atrodo keistai, kai suaugę žmonės žaidžia su kareivėliais, o pergalė visiškai priklauso nuo to, kaip iškris kauliukai ir kokias kortas ištrauksi. Taip tik atrodo.... Net ir gavus geras kortas reikia sugebėti jas panaudoti tinkamiausiu metu, kada jos padarys daugiausiai žalos priešininkui. Tik lygioje kovoje lemiamu veiksniu gali tapti sėkmė. Kaip karinis žaidimas, jis pakankamai įdomus. Čia reikia numatyti priešininko veiksmus, laiku persigrupuoti ir netikėtai, panaudojus vieną iš ypatingų kortelių- smogti priešininkui. Bet, tenka pripažinti, kad šis karinis žaidimas jis yra skirtas daugiau pradedantiesiems.
PUERTO RICO- kadangi keli žaidėjai šį žaidimą žaidė pirmą kartą, tai pirmoji partija buvo daugiau mokomoji. Šį žaidimą žaidžiau jau gal kokį dešimtą kartą, tad leidau sau paeksperimentuoti. Labai įdomi man atrodė strategija, kur pagrindas būtų, pakrauti laivus ir turėti prieplauką. Tai leidžia krauti prekes, net ir tada kai jau jos nebetelpa į laivus. Kadangi žaidėme penkiese, tai pastebėjau, kad kai kurie taktiniai sprendimai jau nebe tokie efektyvūs kaip tarkim žaidžiant trise. Manau vis dėlto pats žaidimas pritaikytas keturiems- penkiems, bet iš bėdos galima žaisti ir trise. Kai jau žaidėme antrąją partiją, pabandžiau savo naują strategiją pritaikyti realybėje - iš pradžių viskas ėjosi gerai. Taškais pirmavau, bet po kurio laiko pradėjo trukti pinigų. Net tris statytojo fazes praleidau ir nieko nepasistačiau, nors ir turėjau dvi akmens skaldyklas. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad kai tau sekasi su taškais ir produkcija, gali taip prastai eitis su pinigais. Žaidžiant trise taip nebūdavo. Todėl desperatiškai pradėjau stengtis prasimanyti pinigų. Kad atsirastų pinigų, teko rinktis ne tas korteles, kurios man naudingos, bet tas ant kurių buvo pinigų. Visada buvau pripratęs turėti manufaktūrą ir kavos fabrikėlį, prasisukdavau su pirkliu ir pinigų visada turėdavau į valias. Nemaniau, kad taip sunku pinigų prasimanyti žaidimui įpusėjus, kai jau nebėra pigesnių kortelių. Todėl teko pasistengti, kad kuo greičiau baigtųsi žaidimas, kad nebūčiau sutriuškintas ir išlikčiau per viduriuką. Pamažu baigiu išbandyti įvairias strategijas, artėja laikas kai jau reiks pradėti žaisti su papildymu.
CAYLUS- sužaidėme dvi partijas, kurios buvo viena į kita visiškai nepanašios. Pirmoji gavosi gana keista, nes pradėjau žalių namų statybas, o kiti statė pilies požemius ir ilgą laiką nestatėme geltonų pastatų. Tai prasidėjo badas su resursais, o pinigų kiekvienas turėjo didelį perteklių. Iki žaidimo pabaigos taip ir nepriėjome prie mėlynų pastatų statybos ir pati partija buvo visai neįdomi. Pastatų pastatėme labai mažai. Todėl su valdytoju nebuvo ką kenkti. Nemaniau, kad neapgalvoti sprendimai gali taip smarkiai išdarkyti patį žaidimą. Bet, pasirodo, jis nuo to neapsaugotas. Antrą partiją žaidėme trise ir jos metu nusprendžiau, kad, įvertinus praeitos partijos klaidas, reikėtų rinką užtvindyti resursais. Kortelė, kuri duoda tris resursus, man pasirodė labai patraukli, juk ir aš pats gaunu ir resursą, ir tašką. Bet žaidžiant trise, ji pasirodo yra per gera priešininkams, o ir su valdytoju kenkt nebegali, nes ir pats nori gauti viena resursą. Taigi šįsyk rinkoje buvo labai daug resursų, todėl pilis augo kaip ant mielių, per vieną ratą sugebėdavome panaikinti net 20 taškų atsilikimą. Jei būtume sužaidę iki galo, ko gero kiekvienas būtumėme pasiekę 100 taškų riba. Pasirodo žaidėjai savo veiksmais labai smarkiai gali pakeisti patį žaidimą ir ne į gerąją pusę. Po to, kai jis taip pasikeičia, visos strategijos „eina šuniui ant uodegos“, jis tampa nebeprognozuojamas.
PANDEMIC- kai visą dieną žaidi tokius žaidimus, būni įsiaudrinęs. Todėl norint ramiai užmigti reikia pabaigai sužaisti kažką ramaus. Todėl pabaigai nusprendėme išgelbėti pasaulį. Žaidėme tik dviese. Kadangi turėjome „mediko“ ir „mokslininko“ personažus, pakankamai neskausmingai išgelbėjome pasaulį. Manau, kad šie personažai stipriausi. Net neįsivaizduoju kaip pavyktų išgelbėti pasaulį su „statytoju“ ir „dispečeriu“. Šis žaidimas man taip pat patinka, trukmė apie valandą , dinamiškas, o, svarbiausia, „gerietiškas“.
IŠVADOS: visgi Puerto Rico geresnis. Abi Caylus partijos parodė, kad žaidėjai savo sprendimais gali smarkiai paveikti patį žaidimą, ko pasėkoje jis pasidarys tiesiog neatpažįstamas. Dar negalėčiau teigti, kad tai pliusas. Šiuo metu manau, kad tai minusas. Puerto Rico žaidime žaidėjai negali taip smarkiai pakeisti žaidimo, nors tai ir daro šį žaidimą panašų į pasjansą. Jis labiau prognozuojamas, kitų žaidėjų veiksmai neturi didelės įtakos tau. O svarbiausia - jie negali smarkiai paveikti paties žaidimo.

KOKIE ŽAIDIMAI BUS XXI AMŽIUJE?

Nežinau kokiai kategorijai reikėtų priskirti šį Juliano Oliverio žaidimą „levelHead“, bet nenustebsiu jei artimoje ateityje stalo žaidimų labirintai bus panašūs į šiuos. Jau dabar yra daug stalo žaidimų, kurie yra populiarių kompiuterinių žaidimų versijos. Pastaruoju metu pastebima ir atvirkštinė tendencija - pasisekę stalo žaidimai yra perkeliami į kompiuterines žaidimų versijas. Galbūt ateityje bus pasirinktas kažkoks tarpinis variantas? Visai įmanoma, kad jis bus panašus į šį.

„LevelHead“ žaidime kiekvienas kubas yra atskiras galvosūkis. Žaidėjas jį valdo, paversdamas į skirtingas puses. Tokiu būdu galima pereiti į kitą kubą, tuomet šis žaidimas tampa sudėtingesnis. Žaidžiant labai svarbi erdvinė atmintis, ypač kai reikia prisiminti, kurios durys į kurį kambarį veda. Plačiau apie tai galite pasiskaityti kūrėjų puslapyje www.julianoliver.com.

IV GRUPĖS SUSITIKIMAS

Šiame susitikime nebuvo kelių senbuvių, bet, kaip sakoma, gera vieta tuščia nebūna.... Prie mūsų prisijungė keletas naujų aistruolių. Pavyko gan neblogai pasižaisti. Paskutinį žaidimą jau žaidėme dviese iki pusės keturių ryto. O dabar plačiau apie žaidimus:
NIAGARA- šį žaidimą pasirinkome apšilimui, kol visi susirinks. Jis 2005 metais laimėjo Vokietijos metų žaidimo apdovanojimą. Kai aiškinausi taisykles, supratau, kodėl leidėjai padarė taisyklių aiškinimą ir DVD formatu. Patį žaidimą, kuriame yra nemažai judėjimo, lengviau paaiškinti, nei tai aprašyti. Kadangi neturėjau DVD, tai kankinausi skaitydamas visus šešis puslapius.
Pats žaidimas labai smagus, yra jame ir judėjimo (upė pastoviai teka, grasindama numesti žaidėjų valteles, nuo krioklio) ir vienas kitam žaidėjai gali pakenkti (vogdami deimantus). Ko daugiau reikia, kad galėtum gerai praleisti laiką J? Bet kai žaidžiu tokius žaidimus, visada iškyla vienas ir tas pats klausimas: tai strateginis žaidimas ar žaidimas šeimai. Mėgstu strateginius žaidimus, juolab, kad ir trukmė gera – nuo pusvalandžio iki valandos.
CUBA- žaidžiau šį žaidimą jau antrą kartą. Pirmą kartą likau neperpratęs šio žaidimo iki galo, šį sykį..... taip pat. Kai žiūriu į visas galimybes, kurios yra šiame žaidime, susidarau įspūdį kad jis turėtų būti gan sudėtingas. Bet žaidi ir matai, kad tų galimybių ne tiek jau ir daug. Matydamas daugybę kortelių, resursų, pastatų kortelių, tikiesi kažko daugiau. Kiek žaidžiau, visuomet silpnokai išnaudojame turgų, o ir pastatų statyba neduoda tiek daug naudos, kaip kad tikėjausi. Pats žaidimas man patiko tuo, kad taisyklės yra pakankamai paprastos. Jis priklauso strateginių- ekonominių žaidimų grupei. Ir tai puikus žaidimas pradedantiems žaisti kažką sudėtingesnio. Kol kas man trūksta žaidime subalansuotumo - per daug jau naudinga mero korta, kurią naudojant pakraunama produkcija į laivus. Ji smarkiai naudingesnė už kitas. Bet galbūt dar neradau visų šio žaidimo galimybių.
CAYLUS- šį žaidimą žaidžiau taip pat antrą kartą. Žaidimas labai patiko. Ir ne tik man, bet ir kitiems žaidėjams. Išvaizda šio žaidimo nėra įspūdinga, bet žaidimas tikrai geras. Žaidi labai įsitempęs, nes kiekvienas atsipalaidavimas, kiekviena klaida gali brangiai kainuoti. Galimybių nemažai ir iš tos gausos turi išsirinkti geriausią kombinaciją. Viso žaidimo metu yra įtampa: tik ir galvoji kaip čia geriau sužaidus. Nėra vienos kažkurios geresnės strategijos, todėl tenka ieškoti tuo metu geriausių variantų. Negali žaisti jau užtikrintai žinodamas ką rinksies, nes daug kas priklauso nuo varžovų ėjimų, todėl sunku numatyti kelis ėjimus į priekį. Kai perskaičiau taisykles, maniau, kad tai bus dar vienas bandymas „iškepti“ žaidimą, panašų į Puerto Rico. Skaičiau atsiliepimus apie jį, bet, prisipažinsiu, žiūrėjau šiek tiek skeptiškai - per daug jau buvo liaupsinamas. Kai sužaisiu ji dar kelis kartus būtinai parašysiu apžvalgą. Tikrai geras žaidimas.
SANKT PETERSBURG- žaisti šio žaidimo planuose nebuvo, bet netikėtai gavau papildymą, todėl labai norėjosi išbandyti. Šis žaidimas - vienas mano mėgstamiausių (galbūt todėl, kad dažniausiai laimiu).Šis papildymas susideda iš dviejų papildymų „Nauja visuomenė“ ir „Banketas“. Pirmasis papildymas leidžia žaisti jau ir penktam žaidėjui, padaugėja įvairių kortelių. Kažko super naujo neįneša, bet pats žaidimas pailgėja. Antrasis papildymas susideda iš įvairių „akcijinių“ kortelių, kurios šiek tiek pagyvina žaidimą. Juokingiausia tai papildymo dėžutė. Šiaip jau ji galėjo būti kokius penkis kartus mažesnė. Tiesiog keistai atrodo- atsidarai dėžutę ir matai – dugne guli apie 40 kortų ir trys figūrėlės.
CATAN CARD GAME- kai jau visi išsiskirstė ir likome dviese, pasirinkome žaisti kortinį Kataną, prie kurio kažkaip netikėtai prasėdėjome iki pusės keturių nakties. Kiek teko žaisti, visada partija trunka apie dvi valandas. Man jis žymiai įdomesnis už pagrindini žaidimą „Katano salos naujakuriai“. Kortiniame Katane yra nemažos galimybės pakenkti kitam žaidėjui, o ir pirmaudamas negali būti užtikrintas, nes kitas žaidėjas gali panaudoti keletą kortų, nugriauti tavo pastatą, išvyti riterį ir iš 4 taškų persvaros gali likti tik vienas arba išvis nelikti. Lyginant su pagrindiniu Katano žaidimu, tai aš matau daugiau daugiau skirtumų nei panašumų. Kortiniame Katane kiekvienas vysto savo salą, o varžovui galima pakenkti arba su personažų kortomis arba turint malūną. Taip pat įvykių kortos gali smarkiai nuskriausti - turi statyti bažnyčią, vandentiekį, kad jaustumeisi saugus nuo šių nelaimių. Smagus žaidimas ir, kas svarbiausia, nereikia didelės kompanijos.

AR TEKO ŽAISTI ŽAIDIMUS KURIE TRUNKA 1000 VALANDŲ?

Kai manęs klausia apie sunkesnius stalo žaidimus, tokius kaip World Warcraft, StarCraft ar Twilight Imperium, visada sakau, kad jie yra per ilgi. Trunka kartais net iki 12 valandų. Ir jei žaidimo pradžioje pridarei klaidų, pasidaro ne taip ir įdomu toliau žaisti. Bet ar 12 valandų tai riba? Pasirodo toli gražu ne. Boardgamegeek.com yra skelbiamas sąrašas, kuriame surinkti iš tiesų ilgi žaidimai. Pasirodo žaidimų, kurie trunka 100 valandų yra pakankamai nemažai, o kai kurie iš jų trunka ir 1000 valandų. Žmonės tą pačią partiją žaidžia mėnesiais. Didžioji šių žaidimų dalis yra kariniai, kurie imituoja įvairius mūšius maksimaliai detaliai ir realistiškai. Jei jaučiatės pasiruošę tokiems žaidimams, susipažinkite su sąrašu ir išsirinkite kurį nors. Kuo daugiau domiuosi stalo žaidimais, tuo labiau suprantu, kad stalo žaidimų pasaulyje nėra ribų, ribos yra tik mūsų galvose.

AZARTIŠKUS STALO ŽAIDIMŲ MĖGĖJUS KVIEČIAME PRISIJUNGTI

Nuo kovo mėnesio Stalo žaidimų klubas „Rikis“ nebesirenka Antakalnio vaikų ir jaunimo klube. Dienos vis ilgėja, artėja kelionių metas, norisi vis daugiau pabūti su šeima. Tai, ko gero, pagrindinės priežastis, kodėl teko palikti Antakalnio žaliąjį namuką. Dėkojame svetingiems šeimininkams ir judame toliau....
Nuo sausio mėnesio pradėjau organizuoti žaidimų grupę. Mintis buvo paprasta – pasikviesti tikrus žaidimų aistruolius ir organizuoti „stalo žaidimų Kūčias“. Sąvoką „Kūčios“ parinkau neatsitiktinai, nes tai šventė, per kurią tikriausiai yra neįmanoma nepersivalgyti. Šių susitikimų tikslas panašus - žaisti tol, kol „persivalgai“.
Susirenkame 12 valandą dienos, o po to kaip Dievas duoda... Anksčiausiai esame pabaigę 21 valandą, o vėliausiai 4 valandą nakties. Tai nėra uždara grupė, į ją galima patekti, tik reikia noro ir užsidegimo. Stengiamės žaisti vidutinio sunkumo žaidimus, kur beveik nėra sėkmės faktoriaus. Svarbiausia taisyklė - gerbti kitus žaidėjus. Visi, kurie renkasi, turi vieną tikslą - pažaisti rimtai. Jei kažkurį žaidimą žaidžiame pirmą kartą, tai tiesiog mokomės, jokių reikalavimų nėra. Paprastai tokius sužaidžiame net kelis. Jei žaidžiame nebe pirmą kartą - tai dažniausiai žaidžia tik tie, kurie šį žaidimą jau gerai moka. Mūsų tikslas - pamatyti žaidimą visame jo grožyje. Tik žaisdamas su stipriu varžovu ieškai naujų kelių į pergalę, randi įvairias naujas strategijas ir galimybes.Va tuomet ir pagauna azartas, kai pamiršti, kad reikia valgyti, gerti, miegoti. Laikas praranda prasmę. Mes nežiūrime į laikrodį. Tai, kad jau vėlu, sužinome tuomet, kai pradeda skambinėti mūsų antrosios pusės. Tada mes pradedame išsisukinėti, žadėti aukso kalnus, o antrosios pusės, žinodamos mūsų silpnybes, tiesiog tuo naudojasi ir išsideri kažką sau naudingo.
Štai tokie mes ligoniai. Kartais patys juokaujame, kad tie susitikimai tai „savipagalbos grupės“, kur mes būname patys savimi ir, kas svarbiausia, tarp SAVŲ - tokių pat ligonių. Mes esame labai azartiški, todėl norisi bent kelis kartus per mėnesį pažaisti NORMALIAI. Kaip minėjau, mes nesame uždari, bet priimame tik ligonius. Kuriems žaidimas ne pramoga, o savirealizacijos galimybė. Aš asmeniškai, po tokių susitikimų visada atsigaunu, pasaulį matau gražesnėmis spalvomis. Jaučiu jėgų antplūdį, ir, kas svarbiausia, būnu pailsėjęs ir pasiruošęs naujiems gyvenimo iššūkiams.
Pabaigai belieka pridurti: „iki susitikimo ligoniai“. Pasaulis per mažas, kad ligoniai nerastų vienas kito. Iki.
Norintys prisijungti prie mūsų, tiesiog skambinkite: 860606781, arba rašykite: info@rikis.lt